Šešias bažnyčias pavyko išgelbėti, bet didesnė dalis – net aštuonios – sudegė visiškai. Kai kuriose jų gaisras kilo remonto metu ar dėl nelaimingo atsitikimo, bet dalis buvo padegta.
Portalas 15min primena per pastaruosius 30 metų liepsnos pasiglemžtų Lietuvos bažnyčių istorijas. O degusių Lietuvos bažnyčių žemėlapį matyti galite žemiau.
Grūžiai, Pasvalio rajonas – visiškai sudegė 1996 m.
Medinė Grūžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta 1921-1924 m. pagal Juozo Skripkaus projektą, visiškai sudegė 1996 rugpjūčio 25 d. Panevėžio vyskupijos interneto puslapyje teigiama, kad bažnyčia „buvo piktavališkai sudeginta“.
Bažnyčios atkūrimui pasitelktas jau stovėjęs pastatas. Nauja bažnyčia Grūžiuose buvo įrengta nebaigtuose statyti kolūkio kultūros namuose, įrengus kryžiaus formos vitražus, metalinį 30 metrų aukščio bokštą. Ji buvo pašventinta ir duris atvėrė 2001 m.
Pakalniai, Utenos rajonas – visiškai sudegė 2000 m.
Kunigo Jurgio Kazlausko su parapijiečiais 1906 m. pastatyta medinė Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia buvo sudėtingos kompozicijos, nepanaši į tradicinę. Ši bažnyčia sudegė 2000 m. balandžio 25 d. Bažnyčia sudegė visiškai, išliko tik varpinė.
„Niekuo negalėjo pagelbėti nei atskubėję ugniagesiai, nei sulėkę parapijiečiai – ugnies liežuviai be jokio gailesčio rijo medines sienas, lubas, papuošimus, šventųjų skulptūras, bažnytinius reikmenis. Vėliau žmonės, valydami gaisravietę, rado tik keletą religinio turinio knygų likučių, apdegusios bažnyčios istorijos puslapius“, – apie gaisrą rašoma Panevėžio vyskupijos puslapyje.
Vyskupijos puslapyje taip pat teigiama, kad pakalniškiai iki šiol įsitikinę, kad bažnyčia buvo padegta tyčia – esą po gaisro netgi matėsi kažkokio skysčio liekanų, jautėsi benzino ar dyzelino kvapas.
Visgi, nors Utenos policijos komisariate ir buvo pradėtas tyrimas dėl padegimo, įtariamųjų nepavyko rasti, o gaisro priežastys liko neišaiškintos.
Ši bažnyčia buvo atstatyta itin greitai. Pagal architekto Kazio Tamošėčio parengtą projektą statybos prasidėjo 2000 m. gruodžio 6 d., o pašventinta atstatyta bažnyčia buvo 2001 m. birželio 29 d. – praėjus vos metams ir dviem mėnesiams po gaisro.
Suostas, Biržų rajonas – visiškai sudegė 2001 m.
Medinė Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia buvo pastatyta po II pasaulinio karo, per kurį sudegė 1904 m. statyta bažnyčia. Ji savo forma priminė gyvenamąjį namą.
Ši bažnyčia visiškai sudegė 2001 m. spalio 12 d. kilusio gaisro metu. Panevėžio vyskupijos puslapyje teigiama, kad iš pradžių atstatyti bažnyčią atrodė „neįmanoma ir nebereikalinga“, nes Suoste liko nedaug gyventojų, o parapijos ribose yra dar dvi koplyčios.
Tačiau galiausiai bendruomenės pastangomis bažnyčios atstatymui pritarta. Bažnyčios atstatymo projektą, kaip ir Pakalniuose, parengė architektas K.Tamošėtis. Bažnyčia duris atvėrė 2007 m. gegužės 13 d.
Naujamiestis, Panevėžio rajonas – degė 2007 m.
Viena didžiausių Panevėžio apskrities bažnyčių, Naujamiesčio šv. Apaštalo evangelisto Mato mūrinė bažnyčia pastatyta buvo 1899-1908 m. Du mediniai bažnyčios bokštai siekė 54 metrų aukštį.
Bažnyčioje artėjant jos 100 metų jubiliejui buvo atliekamas remontas, kurio metu 2007 m. rugpjūčio 16 d. kilo gaisras. Manoma, kad ugnis įsiplieskė neatsargiai atliekant suvirinimo darbus.
Gesinant gaisrą susižalojo keli naujamiestiečiai ir ugniagesiai. Sudegė abu bokštai, nukentėjo stogas ir vidus. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijoje varpas, svėręs per 3 tonas. Sudegė brangūs Karaliaučiuje 1813 m. pagaminti vargonai.
Bažnyčios bokštai buvo atstatyti ir ant bažnyčios užkelti 2013 m. pabaigoje. Iki tol buvo padaryti laikini žemi bokštai. Naujieji bokštai yra nebe mediniai, o metaliniai, bet išvaizda jie beveik identiški buvusiems. Tačiau vargonų muzika Naujamiesčio bažnyčioje neskamba iki šiol.
Labanoras, Švenčionių rajonas – sudegė 2009 m.
Medinė, 1818-1820 m. statyta Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia buvo liaudies architektūros paminklas. Joje buvo gausu meno vertybių – molbertinės tapybos, dailės paminklų.
2009 m. vasarą bažnyčia iš ES lėšų buvo restauruota. Tais pačiais metais gruodžio 21 d. ji visiškai sudegė. Išliko tik varpinė.
Ugniagesiams atvykus, bažnyčia jau degė atvira liepsna. Net 6 automobilių cisternos gaisrą gesino ilgiau negu penkias valandas, kol bažnyčios klebonas su parapijiečiais vaikščiojo aplinkui ir meldėsi.
Spėjama, kad gaisro priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija. Kadangi bažnyčioje buvo saugoma daug vertingų meno kūrinių, jau artimiausiu metu buvo planuojama čia įvesti signalizaciją. Tačiau to nespėta padaryti.
Bažnyčia buvo atstatyta tokia pati, kokia buvo. Ji buvo atstatyta per metus ir devynis mėnesius – atstatyta bažnyčia pašventinta 2011 m. rugsėjo 10 d. Jos atstatymas kainavo 1,7 mln. litų.
Tytuvėnai, Kelmės rajonas – stogas sudegė 2012 m.
Mūrinė Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia buvo pastatyta dar 1635 m., 1735 m. pristatyti ir bokštai. Šalia XVII-XVIII a. iškilo ir Bernardinų vienuolynas. Bažnyčia, vienuolynas ir aplinkiniai statiniai dabar laikomi vienu vertingiausių Lietuvos architektūrinių paminklų.
Gaisras vienuolyne ir bažnyčioje įvyko 2012 m. sausio 26 d. Per gaisrą išdegė apie tūkstantis kv. m vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos, išsilydė aukso indai. Gaisro metu padaryta žala siekė 3,4 mln. eurų.
Bažnyčios stogo restauracija pradėta 2013 m. Tyrimo metu nustatyta, kad gaisro išvakarėse suveikė priešgaisrinė signalizacija, bet tuometinis Tytuvėnų piligrimų centro vadovas ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo. Jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo.
Taip pat buvo nustatyta, kad vienuolyne įrengiant dūmtraukius nesilaikyta saugių atstumų, dėl to nuo įkaitusių dūmtraukių užsiliepsnojo medinės stogo konstrukcijos ir vienuolyno palėpėje kilo gaisras.
Trims Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukciją prižiūrėjusiems specialistams buvo iškelta turto sugadinimo dėl neatsargumo bei tarnybos pareigų neatlikimo byla. Prieš kelias savaites ji nutraukta dėl senaties.
Paštuva, Kauno rajonas – visiškai sudegė 2012 m.
Medinė, liaudiškos architektūros Paštuvos šv. Barboros bažnyčia buvo pastatyta 1923 m.
2012 m. gegužės 9 d. kilus gaisrui, bažnyčia visiškai sudegė. Išliko tik varpinė. Ugnis pasiglemžė ir keturis vertingus paveikslus.
Tyrimas nustatė, kad bažnyčia buvo padegta. Bažnyčios padegėjas sulaikytas 2012 m. spalį. Tuomet paaiškėjo, kad jis padegė ir dar dvi bažnyčias – Kulautuvos ir Stalgėnų. 2013 m. nustatyta, kad jis serga sunkia psichikos liga ir yra nepakaltinamas.
Nauja parapijos klebono bei bendruomenės pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia buvo pašventinta 2015 m. rugsėjo 20 d.
Kulautuva, Kauno rajonas – visiškai sudegė 2012 m.
Medinė Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia buvo pastatyta 1932 m. Ji pasižymėjo liaudies architektūros formomis.
Ši bažnyčia buvo padegta net du kartus – 2012 m. rugsėjo 24 d. ir tų pačių metų spalio 4 d. Nustatyta, kad šią bažnyčią abukart padegė tas pats padegėjas kaip Paštuvos bažnyčią.
Po pirmo padegimo apdegė tik dalis sienos – nubėgantį padegėją ir gaisrą laiku pastebėjo netoliese šunį vedžiojęs gyventojas. Po antro padegimo bažnyčia sudegė visiškai – ugniagesiams atvykus jau degė atskira liepsna, jos nespėta išgelbėti. Išliko tik varpinė.
2018 m. rugsėjį prasidėjo naujos Kulautuvos bažnyčios statybos. Projektą parengė Dariaus Jokubausko vadovaujama architektų komanda.
Stalgėnai, Plungės rajonas – apdegė 2012 m.
Medinė Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia pastatyta 1918 m. Ji buvo padegta 2012 m. rugsėjo 29 d. Ant pastato buvo užmestas degantis deglas.
Tačiau nors liepsnos apgadino statinį, nuo lietaus permirkusios lentos nespėjo įsidegti, ugnis buvo pastebėta ir užgesinta laiku.
Nustatyta, kad Stalgėnų bažnyčią padegti bandė tas pats asmuo, padegęs Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčias.
Butrimonys, Šalčininkų rajonas – apdegė 2013 m.
1799 m. pastatyta medinė Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia degė 2013 liepos 23 d. Gaisro metu apdegė siena ir išdegė dalis stogo. Visgi gaisrą pavyko greitai numalšinti ir vietovė nenukentėjo.
Policija įtarė, kad gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos.
Balbieriškis, Prienų rajonas – sudegė 2013 m.
Medinė Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia buvo pastatyta 1884-1888 m.
Visiškai bažnyčią sunaikinęs gaisras kilo 2013 m. rugpjūčio 8 d.
Bažnyčią ugniagesiai gesino net keturias valandas. Ant maldos namų buvo išpilta 500 kubinių metrų vandens. Visgi bažnyčios išgelbėti nepavyko. Du ugniagesiai gesindami gaisrą nukentėjo.
Per gaisrą sudegė 12 į kilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų vertybių: vargonai, paveikslai, stacijos, trys mediniai altorėliai.
Priešgaisrinės saugos specialistų manymu,t gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo.
Nauja bažnyčia, pastatyta vietoj ankstesnės, duris atvėrė 2018 m. kovą. Ji atrodo visiškai kitaip. Naujoji bažnyčia yra siauresnė ir trumpesnė nei senoji sudegusi, su vienu bokštu.
Tauragė – apdegė 2015 m.
Tauragės švč. Trejybės mūrinėje bažnyčioje, pastatytoje 1904 m., gaisras kilo 2015 m. gegužės 5 d. Šis gaisras buvo užgesintas greitai ir ypač sunkių pasekmių nesukėlė – tik iš vidaus apdegė stogo konstrukcijos.
Paaiškėjo, kad gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos bažnyčios palėpėje.
Ceikiniai, Ignalinos rajonas – visiškai sudegė 2016 m.
1773 m. pastatyta, o 1947 m. išplėsta medinė liaudies architektūros formų Ceikinių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia užsiliepsnojo 2016 m. balandžio 5 d. ryte.
Užsiliepsnojus stogui, gaisras išplito į pastato vidų. Gaisras buvo pastebėtas per vėlai, todėl ugniagesiai buvo bejėgiai prieš įsisiautėjusias liepsnas. Kai pirmieji ugniagesiai pasirodė įvykio vietoje, bažnyčios stogas jau degė atvira liepsna.
Galiausiai stogas įgriuvo. Iš bažnyčios liko tik apanglėjusios medinės sienos. Tiesa, pavyko išsaugoti varpinę.
Gaisro metu sudegė Nukryžiuotojo skulptūra – vertingas liaudies meno kultūros paminklas, kiti liaudies meno kūriniai, liturginiai reikmenys. Priešgaisrinės saugos specialistai nustatė, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo.
2017 m. bažnyčia buvo atstatyta.
Kazitiškis, Ignalinos rajonas – apdegė 2016 m.
Vos po keturių dienų – balandžio 9 d. – užsiliepsnojo kita Ignalinos rajone esanti bažnyčia – 1906-1908 m. pastatyta mūrinė Kazitiškio Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia.
Pamatę iš bažnyčios kylančius dūmus, vietiniai gyventojai greitai pranešė apie gaisrą. Nors šis gaisras greitai buvo lokalizuotas ir neįsisiautėjo, bažnyčia išliko, nuostoliai buvo padaryti nemaži – sudegė altorius ir grindys aplink jį, aprūko sienos ir paveikslai.
Priešgaisrinės saugos specialistai nustatė, kad gaisras kilo dėl paliktos žvakės., kuri po mišių galėjo nebūti užgesinta. Žala siekia beveik 50 tūkst. eurų.
