Pirmą kartą šis interviu publikuotas 2020 m.
Apie naujausius lietuvių genomo tyrimus ir jų rezultatus, taip pat kodėl ne taip lengva pasakyti, kokiu giminystės laipsniu yra susiję dauguma lietuvių, portalo 15min žurnalistui pasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, medicinos mokslų daktarė Alina Urnikytė.
Ji jau ne vienerius metus gilinasi į lietuvių genomą ir bando rasti atsakymus į fundamentalius su lietuvių kilme susijusius klausimus.
Protėviai – iš Vakarų Europos
Pasak A.Urnikytės, pirmieji žmogaus pėdsakai, aptinkami dabartinės Lietuvos teritorijoje, yra maždaug 11 tūkst. metų senumo. Tuomet, ištirpus ledynams, sąlygos žmonėms gyventi Lietuvoje pasidarė palankios.
Šio laikotarpio archeologiniai radiniai domina ir genetikus. Lietuvos genetikai aiškinosi, iš kur atėjo šie pirmieji Lietuvos gyventojai, taip pat keliomis bangomis jie kraustėsi į Lietuvą, ar vėlesni atvykėliai išstūmė senuosius gyventojus, ar kūrėsi šalia jų.
Tai buvo daroma lyginant 399 dabar gyvenančių lietuvių genomų duomenis su 284 senovės žmonių genomais, išskirtais iš archeologų rastų įvairių laikotarpių ir įvairių vietovių žmonių palaikų.
Šie žmonės įvairiu metu gyveno Artimuosiuose Rytuose, Turkijoje, Irane, Kaukaze, Europoje, Eurazijos stepėse. Jų gyvenimo laikotarpis svyruoja nuo prieš maždaug 13 tūkst. iki prieš maždaug 2 tūkst. metų.
