Pirmuosius patikimus duomenis apie tai, kaip atrodė vos atkūrusi nepriklausomybę Lietuva, pateikia 1923 m. įvykdytas Lietuvos gyventojų surašymas, pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje.
Surašymas nebuvo atliktas Vilniaus krašte, okupuotame lenkų, ir Klaipėdos krašte, tuomet ką tik prijungtame prie Lietuvos, tačiau likusią Lietuvos teritoriją aprėpė išsamiai.
Iš jo galima sužinoti, kaip atrodė ką tik atkūrusi Nepriklausomybę šalis. O kontrastų su dabartimi jos vaizde gausu.
Kaimų kraštas
Lietuvos teritorijos plotas (be okupuoto Vilniaus krašto ir Klaipėdos krašto) siekė 53 242 kv. km – maždaug penktadaliu mažiau nei dabartinis.
Lietuva buvo suskirstyta į apskritis ir valsčius: prieš prijungiant Klaipėdos kraštą Lietuvą sudarė 20 apskričių ir keli šimtai valsčių. Gyventojų tankumas Lietuvoje tada buvo 38,3 žmogaus kvadratiniam kilometrui, nežymiai mažesnis negu dabar.
Tankiausiai apgyvendinta buvo Vilkaviškio apskritis (57 gyventojai kvadratiniam kilometrui), rečiausiai – Panevėžio apskritis (30 gyventojų kvadratiniam kilometrui). Keturi didžiausi šalies miestai taip pat turėjo apskrities statusą.
Tarp Europos šalių Lietuva pagal dydį buvo 22-a, pagal gyventojų skaičių – 24-a, pagal gyventojų tankumą – 25-a.
Miestuose gyveno vos kas septintas Lietuvos gyventojas – apie 302 tūkst. (14,9 proc.). Miestu buvo laikoma gyvenvietė, kurioje gyvena daugiau negu 2 tūkstančiai gyventojų. Dar 8,3 proc. Lietuvos gyventojų gyveno miesteliuose ir net 76,9 proc. – kaimuose.
Palyginimui, dabar kaimuose gyvena vos trečdalis šalies gyventojų ir ši dalis nuolat mažėja.
Trys didžiausi Lietuvos miestai iki prijungiant Klaipėdos kraštą buvo Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys. Tiesa, Kaune gyveno maždaug tris kartus mažiau gyventojų negu dabar (apie 92 tūkst.), o Šiauliuose ir Panevėžyje maždaug penkis kartus mažiau nei dabar – atitinkamai 21,2 tūkst. ir 19,2 tūkst.
Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir vienintelis, be Kauno, Šiaulių, ir Panevėžio, kuriame gyveno bent 10 tūkst. gyventojų, buvo Ukmergė. Tiesa, tuomet šis miestas vadinosi kitaip – Vilkmergė.
Dabar miestų, kuriuose gyvena bent 10 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – apie trisdešimt.
Taip pat 1923 m. į didžiausių Lietuvos miestų dešimtuką pateko Marijampolė (9,4 tūkst. gyventojų), Kėdainiai (7,4 tūkst. gyventojų), Vilkaviškis (7,2 tūkst.), Alytus (6,3 tūkst. gyventojų), Kybartai (6,3 tūkst. gyventojų) ir Biržai (5,3 tūkst. gyventojų).
