Merginos, kaip pozuotojos ir įkvėpimo šaltinio, geidė žymiausi skulptoriai ir tapytojai, o pirmaisiais XX a. dešimtmečiais Amerikoje Audrey Munson mėgavosi tikros įžymybės šlove.
Nuogumu įgyta šlovė buvo ryški, bet trumpalaikė: kai 1950 m. moneta su gražuolės atvaizdu buvo išimta iš apyvartos, Audrey vardo nebeprisiminė niekas.
„Amerikos Venera“, vieniša, apleista ir pamiršta, mirė psichikos ligonių prieglaudoje, ten praleidusi ilgus 65-erius metus.
Audrey gimė 1891 m. Ročesteryje – Niujorko valstijos mieste, įsikūrusiame ant Ontarijo ežero kranto.
Kai mergaitei buvo 5-eri, motina ją nusivedė pas čigonę: sužinoti, kokia ateitis dukters laukia. Vėliau, susidūrusi su negandomis, dėl visų savo nesėkmių ir nelaimių Audrey kaltino čigonės prakeiksmą.
„Būsi mylima ir garsi. Bet kai manysi, kad jau laikai laimę savo rankose, ji virs pelenais tavo burnoje. Tu, vedama tik savo įgeidžių, švaistysies tūkstančiais dolerių. Tačiau ateis laikas, kai maldausi cento. Tave mylės septyni vyrai. Septynis kartus mylimieji tave norės nusivesti prie altoriaus, bet tu niekada neištekėsi“, – tokią lemtį išpranašavusi burtininkė.
Audrey tėvai išsiskyrė, kai mergaitei buvo 8 metai. Motina su dukra persikėlė į Niujorką.
Gražiai nuaugusią, aukštą, klasikinių veido bruožų merginą, apžiūrinėjančią parduotuvių vitrinas, užkalbino populiarus ir sėkmingas fotografas Felixas Benedictas Herzogas. Audrey tada buvo 15 metų.
Fotografas jaunąją gražuolę supažindino su meno pasaulio elitu. Pirmasis pozuoti nuogą Audrey įkalbėjo Isidore Konti, architektūrinės skulptūros meistras.
Tobulas merginos kūno linijas savo darbuose įamžino talentingi ir žymūs to meto skulptoriai: Danielis Chesteris Frenchas, Gertrude Vanderbilt Whitney, Herbertas Adamsas, Adolphas Alexanderis Weinmanas ir kiti.
Prieš akis vėrėsi gražus, malonumų ir pagundų kupinas gyvenimas. Kiekvienas troško susipažinti su Audrey. Daugybė vyrų siekė jos dėmesio ir palankumo.
Tačiau Audrey rinkosi tik turtingus vyrus. 1917 m. jai savo širdį ir ranką pasiūlė turtingiausias to meto Amerikos viengungis, sidabro kasyklų magnatas Hermannas Oelrichsas.
Vestuvės taip ir neįvyko, o 1919 m. pasirodė pirmieji nerimo ženklai, liudijantys prastėjančią Audrey psichinę būseną.
Ji laišku kreipėsi į JAV Valstybės departamentą: Hermanną išvadino vokiečių šnipu, ketinančiu sugriauti jos karjerą. Šis pranešimas buvo įvertinas kaip „neadekvatus“.
Audrey populiarumas pamažu seko. Ji gaudavo vis mažiau užsakymų pozuoti.
Seko ir pinigai – Audrey su motina iš prabangaus buto persikėlė į pensioną, priklausantį gydytojui Walteriui Wilkinsui. Kad išgyventų, motina ėmėsi pardavinėti įvairius virtuvės rakandus, vaikščiodama nuo durų prie durų.
Garbaus amžiaus daktaras Wilkinsas netruko įsimylėti Audrey – vis dar žavią ir kerinčią savo moteriškumu.
Jausmas, kuris lyg ir nebuvo abipusis, senyvą gerbėją pastūmėjo beprotiškam poelgiui: jis ryžosi nužudyti savo žmoną. Audrey, bijodama būti įtarta bendrininkavimu, spruko į Kanadą.
Gydytojas buvo nuteistas myriop, Audrey buvo tik apklausta, nepateikiant jokių kaltinimų. Tačiau kilo viešas skandalas ir visuomenė pasmerkė Audrey kaip kaltą dėl Wilkinso žmonos mirties.
Ir tai buvo Audrey „pabaigos pradžia“ – po šio likimo smūgio jauna moteris nebeatsitiesė.
Būdama vos 39-erių, netekusi darbo, šlovės, pinigų, socialinio statuso ir geros reputacijos, Audrey mėgino nusižudyti: išgėrė mirtinai pavojingo gyvsidabrio dichlorido.
Bandymas nusižudyti nepavyko, tačiau įvykis taip pat pateko į viešumą. Tai Audrey palaužė galutinai – 40-ojo gimtadienio išvakarėse motina pateikė oficialų prašymą paguldyti dukrą į beprotnamį.
Šv.Lorenso psichiatrijos klinikoje „Amerikos Venera“ praleido 65 metus: ji mirė 1996 m., sulaukusi 104-erių metų amžiaus.
Ta, kurios palankumo kadaise siekė minios, daugiau nei pusę amžiaus išgyveno vieniša, apleista, niekam nereikalinga ir pamiršta. Audrey Munson buvo palaidota kape be paminklinio akmens.
„Kas nutinka menininkų modeliams? Man butų smalsu sužinoti, ar žmonės, stovintys prieš skulptūros ar tapybos šedevrą, vaizduojantį apsinuoginusią merginą, iš tiesų įkūnijančią tyrumą, klausia savęs: kur ji dabar, ši mergina, šis modelis, kuris buvo toks neapsakomai gražus?“ – viename iš savo viešų laiškų spaudai yra klaususi Audrey.
Su nuoskauda ir sielos skausmu – pati būdama įrodymu, kokia efemeriška yra laimė ir kokia didelė gali būti šlovės kaina.
Skulptūros, kurioms pozavo Audrey, iki šiol stovi įvairių JAV miestų skveruose, aikštėse, muziejuose. Vien Niujorke jų suskaičiuojama 12.
Viena jų puošia Pulitzerio fontaną priešais garsųjį „Plaza“ viešbutį, kita – aukščiausią Manhatano municipaliteto pastato bokštą, trečioji pasitinka Manhatano tilto prieigose, dar viena įkurdinta Niujorko viešosios bibliotekos fasade 5-ojoje aveniu.
Audrey Munson taip pat suvaidino 4-iuose nebyliojo kino filmuose.
Keliose „Įkvėpimo“ (1915 m.) scenose ji pasirodė visiškai nuoga ir tą padarė pirmoji kinematografijos istorijoje.
