Senovės Egipto gyventojai puoselėjo ypatingą požiūrį į mirtį. Jie tikėjo, kad po mirties pradedamas naujas gyvenimas – bet tik tuo atveju, jei dvasios vardu ba (asmenybė) ir ka (gyvybės jėga) atpažįsta kūną.
Todėl mirusiojo kūnas turėjo būti išsaugotas kiek įmanoma panašesnis į gyvą žmogų. Senovės egiptiečiai nebuvo vieninteliai, mumifikavę mirusiųjų kūnus, bet tik jie turėjo šį religinį įsitikinimą.
Mumifikacijos procesas trukdavo 70 dienų. Jis vyko tokiais etapais:
1. Kūnas buvo nuplaunamas druskos tirpalu.
2. Kairioji pilvo pusė buvo prapjaunama, kad būtų įmanoma pašalinti vidaus organus: žarnas, kepenis, plaučius, skrandį.
3. Specialiu kabliuku per nosies ertmes buvo pašalinamos smegenys.
4. Kūnas ir vidaus organai 40 dienų buvo konservuojami druskoje, kad iš jų pasišalintų skysčiai.
5. Išdžiūvę organai buvo suvyniojami į drobę ir patalpinami į specialias vazas-urnas. Šios vazos buvo uždengiamos dangčiais, vaizduojančiais keturis galingojo dangaus dievo Horo sūnus, atsakingus už skirtingas žmogaus kūno dalis. Imsetis, vaizduotas su žmogaus galva, saugojo kepenis. Hapis, vaizduotas su babuino galva, saugojo plaučius. Kebeksenufas, vaizduotas su sakalo galva, saugojo žarnas. Duamatefas, vaizduotas su šakalo galva, saugojo skrandį.
6. Nuo kūno buvo kruopščiai nuvalomos druskos, išdžiūvusi oda įtrinama specialiais aliejais.
7. Kūnas buvo prikemšamas pjuvenų, ertmės ir pjūviai užlipdomi vašku.
8. Kūnas buvo apvyniojamas lininio audinio juostomis. Buvo susluoksniuojama iki 20-ties sluoksnių, tarp kurių slėpti amuletai ir talismanai.
9. Ant veido buvo uždedama mirusiojo bruožus atitinkanti kaukė.
10. Suvyniotas kūnas buvo įsupamas į didelę drobulę.
11. Kūnas buvo įguldomas į karstą.
Senovės egiptiečiai niekada iš kūno neišimdavo širdies. Širdį, o ne smegenis, jie laikė mąstymo organu. Tikėta, kad tik širdis gali paliudyti, kad mirusysis buvo geras žmogus, vertas naujo gyvenimo.
Bene žinomiausia iš iki šiol atrastų mumijų – Egipto faraono Tutanchamono. Tutanchamonas, valdęs Egiptą 1332–1323 m. pr. m. e., mirė sulaukęs vos 18-kos metų. Jo kapavietę 1922 m. atrado britų archeologas, egiptologas Howardas Carteris.
Garsiausias iš kape rastų objektų − auksinė Tutanchamono mumijos kaukė. Tutanchamono mumija po tyrimų grąžinta į savo kapą, kur, patalpinta į originalų medinį karstą, saugoma akmeniniame sarkofage su stikline viršutine dalimi.
