1957 m. įvykusios Kyštymo tragedijos metu sprogo netoli Čeliabinsko miesto SSRS buvusi radioaktyviųjų medžiagų saugykla.
Tai yra trečioji pagal mastą branduolinė avarija žmonijos istorijoje. Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje Kyštymo tragedija yra laikoma 6 lygio incidentu. Tik du įvykiai – Černobylis ir Fukušima – yra laikomi aukštesnio, 7 lygio incidentais.
Priežastis, kodėl apie šį įvykį žinome daug mažiau, paprasta – šią tragediją nuslėpti SSRS tiesiog pasisekė geriau negu Černobylį. Kyštymo tragedija įvyko SSRS gilumoje, toli nuo SSRS europinės sienos, ir nuslėpti ją buvo lengviau.
Nutikus nelaimei, sovietai jos detalių neatskleidė niekam – net žmonėms, gyvenusiems tiesiogiai paveiktoje teritorijoje. Netgi nelaimės vardas klaidina: iš tiesų sprogimas įvyko ne prie Kyštymo, o prie Čeliabinsko-40 miesto.
Tačiau pastarasis miestas, anot sovietų, tiesiog neegzistavo. Tai buvo slaptas karinis miestas, pavadintas tiesiog pagal sritį, kurioje buvo, prie jos pridėjus jos pašto kodą. Nelaimė pavadinimą gavo pagal artimiausią didesnį miestą, pažymėtą žemėlapiuose.
Sprogo branduolinių medžiagų saugykla
Čeliabinsko regione po II pasaulinio karo sovietai įkūrė branduolinių medžiagų perdirbimo gamyklą „Mayak“. Tai buvo pagrindinė tokio pobūdžio gamykla SSRS, jos lokacija ir paskirtis visiems, išskyrus ten dirbusius žmones ir SSRS valdžią, buvo paslaptis.
