Kokiomis aplinkybėmis susidegino šie lietuviai ir kas lėmė, kad jų pavardės, skirtingai negu R.Kalantos, nepateko į vadovėlius?
Pasak šį laikotarpį tyrusio istoriko Arvydo Anušausko, tai daugiausia lėmė efektyvi KGB pareigūnų veikla ribojant informacijos sklaidą.
Susideginimų buvo ir Šiauliuose, ir Varėnoje
Susideginimas kaip politinio protesto forma XX a. septintajame-dešimtajame dešimtmečiuose buvo žinomas reiškinys.
1963 m. Saigone (Vietnamas) susidegino prieš budistų persekiojimą šalyje protestavęs budistų vienuolis. 1969 m. protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją susidegino čekas studentas Janas Palachas.
R.Kalanta sau gyvybę susidegindamas atėmė 1972 m. gegužės 14 d., savo užrašų knygelėje palikęs garsųjį įrašą „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
Po jo mirties Kaune kilo neramumai. Į laidotuves gegužės 18 d. rinkosi tūkstančiai žmonių, aidėjo prieš sovietinę santvarką nukreipti ir už Lietuvos laisvę pasisakantys šūkiai, vyko spontaniški susirėmimai su policija ir saugumo atstovais.
Gegužės 19 d. demonstracijos buvo numalšintos, prieš jas metus ne tik miliciją, bet ir desantininkus bei saugumiečius.
Žinia apie R.Kalantos žūtį pasklido ne tik Kaune, bet ir po visą Lietuvą. Susideginimų buvo ir daugiau, tik jie jau nebetapo tokie žinomi visuomenėje.
Gegužės 29 d. Varėnoje, turgavietės aikštėje susidegino 23 metų amžiaus šaltkalvis V.Stonis, kuris po kelių dienų mirė ligoninėje.
Kaip rašė JAV lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai“, jis gegužės 28 d. Varėnoje vykusioje mugėje su trimis draugais iškėlė trispalvę, jo draugai buvo suimti, bet jam pavyko pabėgti. Susidegino jis kitą dieną.
Birželio 3 d. vienoje Kauno aikštėje susidegino vyresnio amžiaus darbininkas, pavarde Andriuškevičius. Jis mirė kitą dieną, buvo saugumiečių palaidotas nežinomoje vietoje.
Birželio 10 d. milicininkai suėmė 62 metų amžiaus darbininką Zališauską, apsipylusį acetonu. Birželio 22 d. Šiauliuose susidegino 40-metis Juozapas Baracevičius.
Tai vieninteliai susideginusieji, kurių pavardės žinomos. Tačiau tokių atvejų buvo ir daugiau.
Istorikas, dabartinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas 2002 m. žurnale „Genocidas ir rezistencija“ paskelbė straipsnį apie KGB reakciją į 1972 m. Kauno įvykius.
Šiame straipsnyje jis užsimena, kad KGB archyvai atskleidžia, jog 1972 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 13 savižudybių susideginant.
A.Anušauskas straipsnyje rašo, kad po R.Kalantos mirties sekusiems susideginimams KGB ir partinės struktūros jau buvo pasirengusios: kiekvienu atveju kartota, kad susideginusieji sirgo šizofrenija, alkoholizmu ar buvo psichiškai nenormalūs.
