Žalgirio mūšio muziejaus direktoriaus Szymono Drejaus teigimu, rasti mūšio kirviai yra archeologinė sensacija ne vien Lenkijos lygmeniu. „Per septynerius archeologinių tyrinėjimų metus dar neturėjome tokio jaudinančio, svarbaus ir taip puikiai išsilaikiusio radinio“, – pabrėžė jis.
Kirviai yra taip gerai išsilaikę, kad išliko net kniedės ant ginklų. „Radiniai datuojami XV amžiumi, kirvių tipologija vienareikšmiškai rodo, kad jais buvo kovojama 1410 metų liepos 15 dieną, Žalgirio mūšyje“, – teigė muziejaus direktorius.
Muziejininkai neatskleidė konkrečios radinio vietos. Jų manymu, tikėtina, kad pavyko rasti didesnio susidūrimo vietą, kurioje gali būti išlikę daugiau objektų. Dėl šios priežasties planuojama surengti kasinėjimus ir nuodugniai ištyrinėti vietovę – tikėtina, kad dar šiais metais.
Šiais metais vykusių paieškų po mūšio vietą metu taip pat buvo rastas viduramžiško kordo, t.y. trumpo kalavijo, rankenos fragmentas bei kelios dešimtys kitų objektų, daugiausia strėlių antgalių.
Paieškos Žalgirio mūšio lauke
Dėl koronaviruso pandemijos mūšio lauke vykdyti tyrimai pirmą kartą per daug metų nebuvo tarptautinio pobūdžio. Ankstesniais metais tyrimuose dalyvaudavo istorijos entuziastai iš kitų šalių, Lietuvos, Danijos ir Norvegijos.
Anksčiau tyrimų metu buvo rasta daugmaž 1500 artefaktų. Galima teigti, kad daugiau nei 150 iš jų yra susiję su 1410 metais vykusiu mūšiu. Tai – daugiausia puolamosios ir gynybinės ginkluotės dalys, strėlių antgaliai, lankų ar arbaletų detalės, kartų ir riterių diržų fragmentai, pentinai bei kryžiuočių monetos.
Iki šiol vertingiausi radiniai iš mūšio lauko buvo dvi kryžiuočių sąsagos su gotikinio šrifto inskripcija „Ave Maria“, naudotos švarkams užsegti, bei viduramžiškas antspaudas su krauju jauniklius maitinančio pelikano atvaizdu.
Per septynerius archeologinių tyrinėjimų metus dar neturėjime tokio jaudinančio, svarbaus ir taip puikiai išsilaikiusio radinio
Muziejaus darbuotojų teigimu, šių objektų atradimas mūšio vietoje leidžia manyti, kad kryžiuočių stovykla radosi toje vietoje, kur po mūšio meistro Henriko von Plaueno nurodymu buvo pastatyta koplyčia, konsekruota 1413 metais. Naujasis radinys taip pat leido geriau įvertinti pagrindinio susirėmimo vietą. Anksčiau manyta, kad ji buvo linijoje tarp Stenbarko ir Liudvigovo kaimų. Dabar galima manyti, kad ji veikiau buvo arčiau Griunvaldo kaimo.
Mokslininkai vis dar siekia nustatyti, kur buvo palaidoti riteriai, kritę vieno didžiausių viduramžių Europos mūšių lauke. Iki šiol palaikai aptikti tik mūšio koplyčios griuvėsiuose ir šalia jų. Šeštajame ir aštuntajame dešimtmečiuose vykusių kasinėjimų metu buvo aptikta tik apie 300 vyrų palaikų, o mūšyje žuvo keli tūkstančiai žmonių, kovojusių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje.
