XX a. aštuntajame dešimtmetyje amerikietė Susana Schaller, kuri Los Andžele dirbo gestų kalbos vertėja, atsitiktinai sutiko labai neįprastą žmogų – kurčią 27 metų meksikietį Ildefonso. Nors jis pasižymėjo normaliais protiniais gabumais, nemokėjo kalbėti absoliučiai jokia kalba.
Ildefonso augo skurdžioje Meksikos indėnų šeimoje ir nuo vaikystės elgetavo. Jo, kurčiojo, niekas niekada nemokė nei skaityti iš lūpų, nei net gestų kalbos pagrindų.
