Kai kurių rajonų, pavyzdžiui, Senamiesčio, vardų kilmė gana akivaizdi, bet kitų – kupina paslapčių. Rasime Vilniuje ir pagal gamtos objektus, ir pagal inžinierius, ir pagal dvarininkus ar net jų dukras pavadintų rajonų.
O kai kurių rajonų ar anksčiau tose vietose buvusių kaimų, pagal kuriuos jie pavadinti, vardų kilmė nėra žinoma, ją sufleruoja tik neaiškaus tikrumo legendos.
Dauguma Vilniaus rajonų kadaise buvo priemiesčiai, kaimai ar dvarai, plečiantis miestui prijungti prie Vilniaus. Portalas 15min kviečia sužinoti, kaip Vilniaus rajonai gavo vardus.
Šį tekstą padalinome į tris dalis. Pirmoje dalyje abėcėlės tvarka atskleisime, kaip pavadinimus gavo rajonai, kurių vardai prasideda nuo A iki L, arba, kitaip tariant, nuo Antakalnio iki Lukiškių. Antrąją teksto dalį rasite čia, trečiąją rasite čia.
Antakalnis
Antakalnio vardo kilmė – lietuviška. Rajonas vardą gavo nuo seno priešdėlio „anta“ (dabar „ant“), prie jo pridėjus „kalnas“.
Tokį vardą rajonas gavo dėl kalvoto reljefo, kurį išnaudojo ne vienas čia vasaros rezidenciją statęsis didikas.
Šis rajonas itin senas, pradėjęs formuotis dar XV a. Iki XIX a. pab. Antakalnis buvo priemiestis, tuomet buvo prijungtas prie Vilniaus.
Belmontas
Egzistuoja kelios Belmonto vardo kilmės versijos. Pagal geriausiai žinomą, Belmonto, kaip ir Antakalnio, pavadinimą įkvėpė kalnai: šio rajono pavadinimas XIX a. pradžioje kilo iš lotyniškų žodžių bellus mons – „gražus kalnas“ ir žymi kalvotą reljefą.
Kita versija panaši, tik pavadinimą kildina iš tą patį reiškiančių itališkų žodžių bello monte.
Dar viena teorija teigia, kad prancūzas Karolis de Vimas, XIX a. viduryje užtvenkęs Vilnią ir čia pastatęs vandens malūną, ir aplinkinį rajoną pavadino pagal savo gimtinę: Prancūzijoje egzistuoja ne vienas kaimas tokiu pavadinimu.
Belmontas istoriją skaičiuoja nuo XIX a. pradžios, kada čia ėmė kilti vilos ir gyvenamieji namai, įrengtas prabangus restoranas.
Balsiai
Balsių gyvenvietės pavadinimas kilo iš netoliese tyvuliuojančio Balsio ežero. Tai vienas iš vadinamųjų Žaliųjų ežerų.
Ežero vardas savo ruožtu kildinamas iš seno lietuviško būdvardžio balsas, kuris buvo žodžio „balsvas“ sinonimas.
Prie Vilniaus Balsiai buvo prijungti palyginti neseniai. Sovietmečiu gyvenvietė priklausė tarybiniam ūkiui. Vėliau čia suformuoti sodo sklypai, žemės plotai dalinti gamykloms, biudžetinėms įstaigoms, mokslo ir meno darbuotojams.
Baltupiai
1978 m. pradėtas statyti Baltupių rajonas pavadintas buvo čia anksčiau buvusio Baltupių kaimo vardu. Dalis senųjų medinių kaimo trobų rajone stovi iki šiol.
Kaimas pavadinimą gavo iš pro jį tekėjusio Baltupio upelio pavadinimo. Upelis, į Nerį įtekantis ties Trinapolio vienuolynu, čia vingiuoja iki šiol, dalį vagos tekėdamas po žeme. Jo pavadinimas senas, kildinamas tiek iš būdvardžio „baltas“, tiek iš seno slaviško daiktavardžio balta, reiškiančio „pelkė, raistas“.
Baltupių kaimas irgi senas, išsivystęs dvaro vietoje: Baltupio dvaras čia minimas dar XVI a. šaltiniuose.
Fabijoniškės
Fabijoniškės, pradėtos statyti 1986 m., taip pat pavadintos pagal čia anksčiau buvusį Fabijoniškių kaimą, kuris dar 1979 m. turėjo 626 gyventojus.
Šis gatvinis kaimas buvo labai senas, Vilniaus prieigose ties keliu į Ukmergę minimas dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Jo pavadinimas yra kildinamas iš Fabijono vardo.
Gariūnai
Kaip ir daugelio kitų rajonų atveju, ši vietovė vardą gavo nuo čia seniai egzistavusio Gariūnų kaimo. Dalis kaimo šalia turgavietės išlikusi iki šiol, jį su turgaviete jungia žvyrkelis.
Kaimo vardo kilmė neaiški. Viena teorija teigia, kad vietovės pavadinimas gali būti kilęs nuo žodžio „garas“: nuo Gariūnuose esančio šaltinio atvėsus orams dažnai kyla garai.
Kita teorija teigia, kad vardo kilmė slaviška: nuo žodžio „gorė“ (vargas) arba „gora“ (kalnas).
Grigiškės
Grigiškės – vienas nedaugelio Vilniaus rajonų, pavadintų pagal konkretų žmogų. Grigiškės vardą gavo pagal Vilniaus krašto inžinierių Grigą Kurecą, kuris 1923 m. tarp Neries ir Vokės pastatė popieriaus ir kartono fabriką.
Jis čia ėmė statyti ir gyvenamuosius namus darbininkams, o Grigiškėms plečiantis, į rajoną įsijungė ir aplinkiniai kaimai.
Grigiškės sparčiai augo, čia pokario metais kūrėsi ir tremtiniai iš Sibiro, kuriems neleista apsigyventi Vilniuje. 1958 m. Grigiškės tapo miesto tipo gyvenviete, o 2000 m. buvo prijungtos prie Vilniaus.
Jeruzalė
Jeruzalė savo pavadinimą gavo XVII a. antroje pusėje, čia įrengus Vilniaus Kalvarijų šventovę. Joje esantį Kryžiaus kelią iškart ėmė gausiai lankyti maldininkai.
Kadangi tikrasis Kryžiaus kelias buvo Jeruzalėje, Jeruzale buvo pramintas ir netoli šio Kryžiaus kelio įsikūręs kaimas-Vilniaus priemiestis, priklausęs Verkių dvarui.
Ilgainiui, plečiantis miestui, Jeruzalė buvo prijungta prie Vilniaus.
Justiniškės
1982 m. pradėtas statyti Justiniškių mikrorajonas pavadinimą gavo pagal čia buvusį Justiniškių kaimą. Pastarasis buvo pavadintas čia netoliese buvusio Justinuvkos dvaro vardu.
Senosiose Justiniškių kapinėse, esančiose rajono šiaurės vakaruose, vis dar išlikę senojo kaimo gyventojų kapai.
Justinuvkos dvaro pavadinimas – gana naujas, atsiradęs XX a. pradžioje. Jis buvo pavadintas moteriško vardo „Justina“ garbei, pagal tarp to meto dvarininkų buvusią madą dvarus vadinti moterų vardais.
Karoliniškės
Karoliniškių vardo kilmės istorija – panaši į Justiniškių. Greičiausiai jį irgi įkvėpė dvaras. Manoma, kad Karoliniškių rajono vietoje kadaise egzistavo Karolinkos dvaras, priklausęs turtingai paveldėtojai Karolinai.
Kita teorija teigia, kad Karoliniškių pavadinimas kilo iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos.
Bet kuriuo atveju, Karoliniškėmis ši teritorija vadinama nuo XIX a. pabaigos, ji buvo mėgstama vilniečių susibūrimų, iškylų vieta.
Ilgą laiką čia buvo tik keli kaimeliai, tačiau 1971–1976 m. čia iškilo Karoliniškių mikrorajonas ir teritorija buvo prijungta prie Vilniaus. Pagal vieną iš kaimelių šį rajoną siūlyta pavadinti Šaltūnais, bet tai nebuvo padaryta.
Kirtimai
Kirtimų rajono vietoje seniau buvo kaimelis, įsikūręs miško kirtimuose, nuo kurių ir gavo vardą.
Manoma, kad lietuviškas Kirtimų kaimo pavadinimas atsirado XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, išvertus lenkišką žodį Porubanek (Kirtimai). Dabar Kirtimuose gyvenantys romai rajoną vis dar kartais vadina Parubanka.
Tarpukariu, Vilnių valdant lenkams, čia buvo įsteigtas civilinis aerodromas, apie kurį pamažu išaugo Kirtimų miestelis. Sovietmečiu Kirtimai buvo prijungti prie Vilniaus.
Lazdynai
Lazdynų vardas – vertinys iš lenkų kalbos žodžio leszczyna (lazdynas).
XIX a. pradžioje dabartinio Lazdynų mikrorajono pietinėje pusėje buvęs kaimelis 1811 m. lenkiškai pavadintas Leszczynnik, vėliau – 1830 m. – Leszczynka, 1938 m. – Leszczyniaki. Vietovė tokį vardą gavo dėl čia gausiai augusių lazdynų.
Lietuvinant rajono pavadinimą, šis gamtinės kilmės pavadinimas, kaip ir Kirtimai, buvo tiesiog išverstas į lietuvių kalbą.
Lukiškės
Lukiškių – istorinio Vilniaus priemiesčio, tik neseniai tapusio centro dalimi – vardo kilmė nėra visiškai aiški.
Aišku, kad vardas yra senas: pirmą kartą Lukiškės minimos dar 1441 m. LDK kunigaikščio Kazimiero privilegijoje Vilniui.
Iki pat XIX a. Lukiškės buvo atskira nuo miesto didikų valda ir apėmė daug didesnę teritoriją negu dabar. Į miestą jos integruoti pradėtos ~1860 m.
Viena versija teigia, kad „Lukiškės“ reiškia vietą prie upės – žodis lukiškės galėjo reikšti žvejybos vietą ar lankas prie upės.
Kita teorija teigia, kad pavadinimas kilęs iš lenkiško žodžio luk (lankas) ir susijęs su tuo, kad čia buvo įkurdinti totoriai: neva Vytautas pasakė totoriams, kad jie gali užimti tokią teritoriją, kiek sieks iš jų lanko iššauta strėlė.
Dar viena versija sako, kad Lukiškių pavadinimas galėjo atsirasti nuo totorio Luko Petravičiaus, kuriam Vytautas paskyrė didelį sklypą. Taip pat spėjama, kad vardas galėjo kilti iš žodžio luka, reiškusio lenkti, lankas, linkis.
Parengta pagal Nijolės Sisaitės ir Zitos Tiukšienės knygą „Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai“, Jono Jurkšto knygą „Vilniaus vietovardžiai“, puslapius „Vilnijos vartai“, „Go Vilnius“.
_____________________________________________________________________
Patiko tekstas? Tuomet kviečiame sekti 15min rubriką „Ar žinai?“, kurioje rasite straipsnius apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, kultūrą, įdomybes, keistenybes ir pan. Praplėskite savo akiratį!
Taip pat kviečiame pamėgti rubrikos „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“, kur ir rasite nuorodas į rubrikos straipsnius, ir sužinosite daug įdomių faktų.
