Portalas 15min pasakoja, kaip vardus gavo 11 gerai žinomų kokteilių. Tiesa, daugumos jų pavadinimų kilmę galima tiksliai nustatyti – kartais konkuruoja keletas skirtingų teorijų.
Be to, skaitydami prisiminkite – alkoholiniai gėrimai, taip pat ir kokteiliai, kenkia sveikatai ir juos privalote vartoti atsakingai.
1. „Bloody Mary“
Šis kokteilis atsirado tarpukariu, bet kur tiksliai – nesutariama. Populiariausia teorija teigia, kad šis kokteilis atsirado XX a. trečiojo dešimtmečio Paryžiuje, aukštuomenės pamėgtame „New York Bar“.
Prie jo išpopuliarėjimo prisidėjo po Rusijos revoliucijos į Paryžių persikėlę rusų aristokratai, kartu atsivežę ir tradiciją gerti degtinę. Vienas baro barmenas pradėjo jiems siūlyti kokteilį, kurį sudarė būtent degtinė ir pomidorų sultys.
Kita teorija teigia, kad kokteilis atsirado Niujorke XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Kad ir kuri iš šių teorijų teisinga, žinoma, kad jau XX a. penktajame dešimtmetyje kokteilio receptą buvo galima rasti įvairiuose šaltiniuose. Tiesa, jis daug kur dar nesivadino „Bloody Mary“, bet ingredientai buvo panašūs.
„Bloody Mary“, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „kruvinoji Marija“. Šis vardas siejamas su įvairiomis istorinėmis figūromis, pirmiausia Anglijos karaliene Marija I.
Vis dėlto esama ir manančių, kad šis vardas nurodo į barmenę, vardu Mary, kuri neva dirbo Niujorko bare, pradėjusiame daryti šį kokteilį, arba į amerikiečių aktorę Mary Pickford.
Ko gero, originaliausia gėrimo vardo teorija sako, kad rusų emigrantai Paryžiuje pirmiausia šį kokteilį vadino „Vladimir“, nes jį gerti „New York Bar“ pradėjo Vladimiras Smirnovas, „Smirnoff“ kompanijos vadovas.
Tačiau amerikiečiai, perėmę kokteilio receptą, nežinojo, kaip tarti rusiškai užrašytą pavadinimą „Vladimir“ ir jų lūpose jis virto būtent „Bloody Mary“.
2. „White Russian“ / „Black Russian“
Nei „White Russian“, nei jo pusbrolis „Black Russian“ negimė Rusijoje. Abiejų šių kokteilių gimtinė – su Rusija šiaip jau mažai ką bendro turinti Belgija.
Pirmieji kokteiliai su degtine Vakarų Europoje imti maišyti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Kadangi tuo metu daugiausia degtinės į Vakarų Europą buvo importuojama iš SSRS, dažnai tokie kokteiliai vadinti tiesiog „rusiškais kokteiliais“. Jų sudėtis buvo įvairi.
Maždaug 1949 m. belgų barmenas Gustave'as Topsas sukūrė „Black Russian“ kokteilį dirbdamas prabangiame Briuselio viešbutyje „Hotel Metropole“. Čia jis buvo pamėgtas klientų ir pamažu pasklido po kitas miesto vietas, o vėliau ir plačiau.
Manoma, kad beveik iš karto, „Black Russian“ receptą papildžius grietinėle, gimė ir „White Russian“, bet tai visiškai tiksliai nežinoma. Ankstyviausias tikrai žinomas tokio, kokį žinome dabar, „White Russian“ paminėjimas receptų knygose – 1965 m.
3. „Sex on the Beach“
Populiariausia teorija sako, kad šis kokteilis atsirado 1987 m., kuomet Floridos valstijoje JAV pirmąkart pradėta pardavinėti persikų likeris.
Gėrimo platintojas tuomet paskelbė, kad baras, kuriame bus parduota daugiausia tokio likerio, ir jame dirbantis barmenas, pardavęs daugiausia, gaus premiją.
Norėjęs varžytis dėl premijos jaunas barmenas, vardu Tedas, sumaišė kokteilį iš persikų likerio, degtinės, apelsinų sulčių ir granatų. Kai jam reikėjo kokteiliui parinkti pavadinimą, Tedas nutarė, kad daugiausia studentų į Floridą pavasario atostogoms atvyksti dėl paplūdimių ir sekso, ir kokteilį pavadino „Seksas paplūdimyje“. Pavadinimas tapo populiarus tarp studentų ir prigijo.
Tiesa, ar ši smagi istorija yra teisinga – tiksliai nežinia. Yra žinoma, kad panašus kokteilis tokiu pavadinimu, bet šiek tiek kitokia sudėti buvo jau 1982 m. JAV išleistoje kokteilių knygoje.
4. „Long Island Iced Tea“
Šio pavadinimo kilmė nėra ypač mįslinga – iš tolo šis kokteilis išties primena šaltą arbatą stiklinėje. Tačiau kada tiksliai atsirado šis kokteilis – nežinia.
Garsiausias Long Ailendas, esantis JAV, yra sala Niujorke. Populiariausia teorija teigia, kad barmenas, vardu Robertas Buttas, išrado šį kokteilį 1972 m., dirbdamas „Oak Beach Inn“, populiariame Long Ailendo salos bare. Netrukus populiarų kokteilį pradėjo maišyti ir kiti saloje veikę barai.
Tačiau kita teorija teigia, kad Long Ailendas gimė daug anksčiau dar XX a. trečiajame dešimtmetyje, veikiant „sausajam įstatymui“.
Anot šios teorijos, „Long Ailendo šaltoji arbata“ pirmąkart pagaminta Long Ailendo saloje Tenesio valstijoje, o gėrimas atrodo ir vadinasi būtent taip, nes iš tolo jis yra panašesnis į šaltą arbatą, o ne į alkoholį.
5. „Atsuktuvas“
Anksčiausias šio kokteilio, kuris daromas sumaišant degtinę ir apelsinų sultis, paminėjimas siekia 1938 m. Teigiama, kad kokteilį pirmieji darytis pradėjo amerikiečių pilotai, kuriems patiko maža kokteilio kaina.
Tačiau egzistuoja ir egzotiškesnė versija, kuria aiškinamas kokteilio vardas. Pagal šią versiją, XX a. viduryje Persų įlankos naftos gręžiniuose dirbę amerikiečiai darbininkai į savo apelsinų sultis slapčia įsipildavo degtinės.
Kadangi darbo vietose jie neturėtų šaukštų, degtinę jie išmaišydavo pasitelkdami paprasčiausiu atsuktuvu, kurį visada turėdavo po ranka. Taip kokteilis ir buvo pavadintas „Atsuktuvu“.
6. „Cuba Libre“
„Cuba Libre“, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „Laisvę Kubai!“. Viena teorija aiškina, kad šis gėrimas gimė Kubos sostinėje Havanoje XIX-XX a. sandūroje. Tuomet dėl įtakos saloje kariavo ispanai, norėję išlaikyti Kubą savo kolonija, ir amerikiečiai, siekę, kad Kuba taptų nepriklausoma, bet JAV įtakos zonoje esančia valstybe.
Būtent dėl to amerikiečiai, dislokuoti Kuboje ir kariavę prieš ispanus, gerdami romą su kola ir susidauždami stikliukais sakydavo tostą „Laisvę Kubai!“. Taip šis posakis tapo ir kokteilio pavadinimu, sako ši teorija.
Kita teorija teigia, kad šį gėrimą pirmieji sumaišė kubiečiai po 1900 m., kai į šalį pradėta importuoti „Coca-Cola“. Yra ir dar kelios panašios teorijos, tačiau jos visos sutaria, kad gėrimas turėjo atsirasti Kuboje, amžių sandūroje.
7. „Mimosa“
Manoma, kad šis kokteilis ~1925 m. buvo sukurtas Paryžiuje, „Ritz“ viešbutyje. Jo vardo kilmė mažiau mįslinga negu visi kiti – jis buvo pavadintas pagal gėlę mimozą.
Ši gėlė pasižymi ryškiai geltonais žiedais. Būtent tokios spalvos yra ir šis kokteilis.
8. „Pina Colada“
Išvertus iš ispanų kalbos, „pina colada“ reiškia „išspaustas ananasas“. Būtent ananasų sultys yra vienas svarbiausių šio kokteilio ingredientų.
„Pina Colada“ atsirado Puerto Rike. Tačiau dėl to, kur tiksliai pirmąkart buvo sumaišytas kokteilis, nesutariama: bent trys barai Puerto Riko sostinėje San Chuane skelbia, kad prieš daugiau negu 50 metų „Pina Colada“ pirmąkart buvo sumaišyta būtent juose.
Apsilankius bet kuriame iš šių barų, galima rasti atminimo lentą, skelbiančią, kad „Pina Colada“, 1978 m. paskelbta nacionaliniu Puerto Riko gėrimu, gimė būtent čia.
9. „Martini“
Egzistuoja kelios teorijos, kaip šis kokteilis gavo savo vardą. Pagal vieną iš jų, jis pavadintas pagal Martinezo vietovę Kalifornijoje, kur gimė kokteilis „Martinez“, iš kurio išsivystė „Martini“.
Pagal kitą, šį gėrimą įkvėpė „Martini & Rossi“, Italijos bendrovė, kuri eksportuodavo savo gaminamus vermutus į JAV nuo XIX a. pabaigos.
Trečioji teorija teigia, kad kokteilis buvo pavadintas pagal Martini di Arma di Taggia, garsų vieno Niujorko viešbučio barmeną, kuris neva ir išrado šį kokteilį.
10. „Old Fashioned“
Tai vienas seniausių šiame sąraše esančių kokteilių. Savo vardą jis gavo XIX a. pabaigoje JAV, o taip pavadintas buvo būtent todėl, kad „senamadiškas“ buvo jau tada.
XIX a. pirmoje pusėje atsiradusi sąvoka „kokteilis“ dažnai pavadindavo būtent viskio, balzamo, vandens ir cukraus mišinį, sudėtimi panašų į „Old Fashioned“ kokteilį. Tuomet skirtingi kokteiliai savo pavadinimų dar neturėjo – jie atsirado vėliau.
Tačiau jau XIX a. pabaigoje to meto JAV „džentelmenų klubuose“ kokteilių buvo daug ir įvairesnių, o „Old Fashioned“ pradėtas vadinti būtent todėl, kad jo sudėtis jau tuomet buvo senamadiška.
Kurį laiką vartotas pavadinimas „Old Fashioned Whiskey Cocktail“, bet galiausiai tapo įprasta šį kokteilį vadinti tiesiog „Old Fashioned“.
11. „Mojito“
Kaip ir daugelio kokteilių, šio kokteilio kilmė nėra tiksliai žinoma. Tačiau manoma, kad, skirtingai negu daugelis kitų kokteilių, jis nebuvo sukurtas kūrybingo barmeno, tačiau atsirado natūraliai, Kubos ir aplinkinių salų gyventojams siekiant atskiesti romą, kad jo skonis nebūtų toks bjaurus.
Viena teorija sako, kad į „Mojito“ panašų gėrimą gėrė dar XVI a. gyvenęs piratas Francisas Drake'as, nors tuomet kokteilis dar neturėjo tokio pavadinimo.
Kita teorija teigia, kad kokteilis atsirado XIX a. Kuboje dar egzistavusiose vergų cukranendrių plantacijose. Vergai, ieškoję būdo atsipalaiduoti, tiesiog bandė paskananti itin bjauraus skonio tuometinį romą jiems prieinamais būdamis – laimo vaisiais, cukranendrių sultimis, mėtomis.
Žodžio „Mojito“ kilmė irgi nėra visiškai aiški. „Mojo“ kubiečiai vadina prieskonį, kurio vienas pagrindinių ingredientų yra laimo sultys. Kita teorija teigia, kad „mojito“ kilo iš ispaniško žodžio „mojadito“, kuris reiškia „truputį šlapias“. Trečia versija sako, kad jis kilo iš afrikietiško žodžio „mojo“, kuris reiškia „užburti“.
