Osmanų sultonui imperatoriškieji haremai buvo pagrindinis sultono galios ir valdžios simbolis. Sultonui priklausė moterys, kurios dažniausiai buvo vergės, ir tai buvo pagrindinis jo turto ir galios ženklas.
Terminas „haremas“ atsirado Artimuosiuose Rytuose, o pasaulyje plačiau paplito Osmanų imperijos laikais.
Islame gerbiamas ir griežtai laikomasi moterų privataus gyvenimo neliečiamumo, o bet koks kišimasis į tokį privatų gyvenimą laikomas nuodėme (arab. حريم [hara:m], nuodėmė).
