Viena tokia tarpukario kortų kaladė, kurios kortos buvo ranka nupieštos nežinomo dailininko apie 1930 m., pateko į Švedijoje studijuojančio lietuvio studento Danieliaus Korsako rankas. Šiam studentui gimė idėja – prikelti kortas naujam gyvenimui.
Tarpukario Lietuvos kortos
XX a. pradžioje kortas Lietuvoje piešė ne vienas profesionalus dailininkas – pavyzdžiui, Mstislavas Dobužinskis, Adomas Varnas. Autorinių kortų kūrimui Lietuva tarpukariu skelbdavo konkursus, o juos laimėjusiems autoriams skirdavo premijas.
Lietuviškos lošimo kortos turėjo ryškių nacionalinių bruožų – pavyzdžiui, karaliai buvo piešiami pagal LDK kunigaikščių atvaizdus. Ant kortų atsirasdavo Vytautas, Birutė, Algirdas ir t. t.
1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis. Pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, teisė gaminti kortas priklausė Finansų, Prekybos ir Pramonės ministerijai, o pardavinėti kortas galėjo Lietuvos bankas arba įstaigos ir asmenys, gavę 20 litų kainuojantį leidimą.
Lietuvos banko skyriuose kortos buvo parduodamos nustatyta ir viešai skelbiama kaina, kiti pardavėjai kortas galėjo pardavinėti kokia tik norėjo kaina.
Įvežti į Lietuvą kortas buvo draudžiama, o įstaigos, kuriose vykdyti lošimai, turėjo vykdyti kortų apskaitą ir pristatyti bent vieną kartą vartotas kortas Lietuvos bankui. Lietuvos bankas jas sunaikindavo – tai paaiškina, kodėl to meto kortų išliko tiek mažai. Plačiau apie lietuviškų kortų istoriją skaityti galite čia.
Kortos sudomino lietuvį studentą
Kai kurie tarpukario kortas piešę dailininkai žinomi, kai kurie – ne. Viena tokių nežinomų kortų kaladžių ne per seniausiai pateko į Švedijoje studijuojančio D.Korsako rankas.
Šios kortos išsiskiria lietuviška simbolika ir tuo, kad jų veikėjai dėvi nacionalinius kostiumus. Vaikino teigimu, greičiausiai pikų karalius vaizduoja kunigaikštį Gediminą, o kiti karaliai – kitus LDK valdovus.
Pamatyti, kaip atrodo kortos iš šios kaladės, galite žemiau.
Stokholmo ekonomikos mokykloje tarptautinės vadybos bei verslo magistrą studijuojantis D.Korsakas 15min teigė, kad kortomis domisi nuo vaikystės.
„Kai studijų metais pradėjau daugiau keliauti pamačiau, kad, kur tik keliaudavau, kiekvienoje valstybėje galėjau rasti gražių kortų su tos šalies simbolika. Taip pradėjau rinkti kortas – pirmasias įsigijau, kai studijavau Paryžiuje“, – sakė D.Korsakas.
Panoręs įsigyti lietuviškų kortų, jis suprato, kad tokių kortų, kurias galėtų įsigyti ir jomis lošti kiekvienas, nėra, o kortos, kurias jis pats naudojo visą laiką, yra arba pirktos iš kiosko, arba užsilikusios nuo sovietmečio. Taip D.Korsakas susidomėjo būtent lietuviškų kortų istorija.
„Ieškodamas informacijos apie kortas Lietuvoje, atradau, kad tarpukariu Lietuvoje buvo išleista daugybė gražių, simboliškų kortų, tik deja ši tradicija buvo sunaikinta ir pamiršta sovietmečiu. Iš visų išleistų kortų, kurių nuotraukas man pavyko rasti, gražiausios ir įdomiausios pasirodė Gedimino stulpų kortos“, – 15min teigė D.Korsakas.
Visgi paaiškėjo, kad rasti fiziškai išlikusią tokių kortų kaladę nėra lengva. Po visą 2019 m. vasarą trukusių paieškų jis susisiekė su kolekcionieriumi Albinu Borisevičium, kuris turėjo išlikusią vieną iš paskutinių šių kortų kaladžių ir sutiko su D.Korsaku jomis pasidalinti.
Bandys atspausdinti kortas
D.Korsakui kilo idėja – išleisti šias kortas ir taip jas prikelti naujam gyvenimui. Tam jis pradėjo rinkti lėšas per sutelktinio finansavimo platformą „Kickstarter“, projektui sukūrė ir puslapį. Vaikinas tikisi surinkti pakankamai pinigų, kad kortas būtų galima atspausdinti. Tuomet po tokią kortų kaladę gautų visi, parėmę jo projektą.
D.Korsakas sutarė su JAV esančia kortų gamykla USPCC („United States Playing Card Company“), kad šios kortos būtų atspausdintos.
Šiuo metu D.Korsako idėją jau parėmė per 100 susidomėjusių lietuvių. Pasak D.Korsako, didžiausio susidomėjimo idėja paradoksaliai susilaukė būtent tarp JAV lietuvių.
Pinigus kortų spausdinimui D.Korsakas rinks iki balandžio 10 d. Jei pinigų surinkti nepavyks, visiems parėmusiems projektą pinigai bus gražinti. Visgi jis tikisi, kad reikiama suma bus surinkta ir kortos bus atspausdintos. Ir kad „Gedimino stulpai“ atgims naujam gyvenimui.
