Dabar klubas – vėl apleistas. XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje jis duris užvėrė visam laikui. Slėptuvės patalpos, kuriose veikė klubas, šiuo metu priklauso Vilniaus savivaldybei ir yra nenaudojamos.
Tačiau 15min žurnalistui ir fotografui Vilniaus savivaldybė sutiko atverti slėptuvės duris. Kaip atrodo buvęs klubas – žiūrėkite žemiau esančioje galerijoje.
Bombų slėptuvė duris atvėrė ankstyvuoju sovietmečiu – 1956 m. Jos struktūra paprasta – du įėjimai iš vidaus, dvi ventiliacijos šachtos, o viduje – trys didelės 2,2 m aukščio patalpos bei pagalbiniai kambariai.
Slėptuvė buvo skirta sutalpinti 150 žmonių – po 50 kiekvienoje patalpoje. Šildoma ji buvo kietuoju kuru.
Kelių tonų svorio hermetinės durys buvo atidarinėjamos rankomis.
Vėlyvuoju sovietmečiu jau tada apleistą slėptuvę atrado pankai. Iš pradžių „Bombiakas“ buvo tokių grupių kaip „S.K.A.T“ , „Punktas“, „Erkė maiše“ repeticijų vieta.
Tačiau maždaug 1996 m. „Bombiakas“ tapo ir pilnaverčiu undergroundinės muzikos klubu.
„Bombiaką“, kaip anksčiau yra pasakojęs jo buvęs savininkas Jonas Ščevinskas, savomis rankomis įrengė ir juo rūpinosi patys pankai. Tačiau jame koncertavo ir rinkosi ne tik pankai, bet ir kitų subkultūrų atstovai – metalistai, depešistai, gotai.
Iš pradžių jis veikė nelegaliai, tad į renginius dažnai užsukdavo policijos pareigūnai. Tačiau po vieno susidūrimo, kai buvo suimti visi lankytojai, nutarta klubą įforminti teisiškai. Tai pavyko padaryti – klubui savivaldybė netgi kompensavo komunalines paslaugas.
„Bombiake“ koncertavo tokios grupės kaip „Dr. Green“, „Skylė“, „Requiem“, „Tai ką?“, „Turbo reanimacija“, „Toro bravo“ ir kt. Susirinkę gerbėjai užpildydavo nedideles patalpas. „Turbo reanimacija“ būtent „Bombiake“ 1998 m. sugrojo savo atsisveikinimo koncertą.
Kaip atrodė koncertai klube, galite išvysti žemiau esančiame video.
„Tik baigę ir pažiūrėję į laikrodį suvokėme, kad atkalėme gerokai virš valandos. Nuo pat pirmojo gabalo publika užpildė nedidelę „Bombiako“ patalpą ir pradėjo šokinėti, pirmoje koncerto dalyje priešakines pozicijas užėmė tvirti vyrukai, jas užleido tik gerokai įpusėjus. Blizgančios akys, prakaituoti kūnai ir šypsenos sakė, kad viską darome gerai ir vertė atiduoti viską iki galo“, – tokiais įspūdžiais po vieno koncerto hardcore.lt forume dalinosi „dr. Green“ nariai. Iš šios citatos galima suprasti, kokia atmosfera koncertų metu vyravo klube.
Klube vyko ne tik muzikinė veikla: veikė įvairaus pobūdžio turgeliai, buvo biliardo stalas, leistas naujienlaiškis „Bombiakas news“.
1998 ir 1999 m. klube „Bombiakas“ organizuotos akcijos „Neformalios grupuotės prieš AIDS“. Jų metu vyko aktyvios diskusijos, taip pat buvo renkamos lėšos nuo narkotinių medžiagų perdozavimo mirusių klubo narių atminimui.
Ilgą laiką su savivaldybe klubo savininkai sutarė neblogai: Vilniaus miesto valdžiai tiko, kad pankai renkasi ne miesto centre, o Antakalnyje. Tačiau kadangi vienoje klubo pusėje buvo mokykla, o kitoje – vienuolynas, problemų būdavo tiek su vienos, tiek su kitos vietos atstovais.
Galiausiai savivaldybės finansavimas baigėsi, o klube lankytojų mažėjo. Susikaupus skoloms, maždaug 2005 m. „Bombiako“ savininkai klubą už simbolinę vieno lito kainą pardavė gotams, o netrukus klubas duris užvėrė visam laikui.
Dabartinis slėptuvės adresas – Smėlio g. 33. Dar praėjusiais metais į buvusį klubą panorėjęs patekti galėjo kiekvienas, tačiau, saugantis nepageidaujamų lankytojų, slėptuvės įėjime buvo įtaisytos durys su spyna.
Slėptuvės patalpos – apleistos ir tuščios. Prie įėjimo gausu lapų, matyt, kadaise suverstų tam, kad į slėptuvę būtų sunkiau patekti nepageidaujamiems svečiams.
Tačiau juos perlipus slėptuvė – ne tokia jau apšnerkšta. Aišku, tvarkinga jos nepavadinsi, bet vertinant apleistų slėptuvių standartais situacija joje tikrai gana nebloga.
Pankiškos praeities ženklų čia beveik nebelikę. Sienas kai kur puošia grafičiai, tačiau jie, ko gero, vėlesnių laikų.
Žemiau matomoje patalpoje kadaise nuolat skambėjo pankrokas ir metalas.
Kiek keistesnis vienoje pagalbinėje patalpoje pastebėtas objektas – arbatos puodukas. Greta jo – kelios lėkštutės.
Nešvariausiai atrodanti patalpa – tualetas.
Dar viena iš didžiųjų patalpų.
Pagalbinė patalpa.
Esama ir gana keistų daiktų.
Iš lauko slėptuvė neatrodo niekuo ypatingai neišsiskirianti, ją supa automobilių stovėjimo aikštelė. Tikėtina, kad ir paaugliai iš greta esančios mokyklos dabar jau nieko nežino apie spalvingą slėptuvės praeitį.
Tekste panaudota informacija iš anksčiau 15min publikuoto Mato Mulevičiaus straipsnio apie pirmuosius lietuviškus gyvos muzikos klubus, taip pat iš pamirsta.lt straipsnio apie Vilniaus bombų slėptuves.