Vargu ar esate girdėję apie Bandos salas. Tai mažas 10 salų salynas Pietryčių Azijoje, didesnio Malukų salyno dalis, dabar priklausantis Indonezijai.
Iki XVII a. pradžios šis salynas buvo maždaug 15 000 bandaniečių namai. Tačiau XVII a. pradžioje vykusio genocido metu salyno gyventojai buvo beveik visiškai išžudyti, o jų visuomenė sunaikinta.
Ir visa tai įvyko dėl prieskonių.
Nuo prekybos iki karo
XVII a. pradžioje penkios Bandos salyno salos – Lontoiras, Neira, Ay, Runas ir Rozengainas – buvo vienintelės vietos pasaulyje, kur augo muskatmedžiai.
Šių augalų riešutai, vadinami muskatais, sutrynus yra naudojami kaip prieskoniai.
Kadaise tai buvo vieni vertingiausių prieskonių pasaulyje. Ilgą laiką Europą muskatas pasiekdavo tik per tarpininkus – arabų pirklius.
Šie muskatu prekiavo tik mažais kiekiais ir didelėmis kainomis, o kur jie auginami, slėpė. Kur auga muskatmedžiai, europiečiai tiesiog nežinojo.
Europiečiai salas atrado tik 1511 m., tai buvo portugalai. Ir čia jie rado labai specializuotą ekonomikos sistemą.
Bandos salų gyventojai beveik nieko nesigamino ir neaugino patys – tik muskatmedžius. Visa salų ekonomikos sistema buvo paremta muskatmedžių auginimu, tame vienaip ar kitaip dirbo daugelis salų gyventojų.
Muskatų derlių jie nuimdavo tris kartus per metus ir muskatų riešutus išmainydavo į viską, ko jiems reikėjo – ryžius, audinius, vergus, metalinius įrankius ir pan. Ir tai jiems leido gyventi tikrai neblogai.
Bandiečiai visada buvo atviri prekybai ir mielai pardavinėjo prieskonius portugalams, tarpininkavo ir pardavinėjant kai kurias kitas iš regiono kilusias prekes.
Būtent iš šios prekybos laikų išliko šiek tiek informacijos apie tai, kokie buvo bandiečiai ir kaip atrodė jų visuomenė.
Tačiau jie nerodė jokio susidomėjimo krikščionybe ir demonstravo ryžtingą norą išsaugoti nepriklausomybę.
Kai 1529 m. portugalai bandė Neiros saloje statyti fortą ir įkurdinti nuolatinę įgulą, bandiečiai pagrasinę smurtu privertė portugalus atsisakyti planų ir nutraukti statybas.
Portugalai salose neįsitvirtino, tačiau vėliau pasirodę olandai turėjo kitokių planų.
1602 m. Nyderlanduose buvo įkurta Olandijos Ost Indijos bendrovė – pirmoji pasaulyje tarptautinė bendrovė, taip pat pirmoji, viešai platinusi savo akcijas.
Šiai bendrovei Nyderlandų parlamentas suteikė išskirtinę teisę į prekybą Indijos vandenyno pakrantėse. Ji turėjo prekybos monopolį, sutarčių su regiono šalių valdovais sudarymo ir krašto administravimo teisę, savo karines pajėgas.
Savo veikloje Olandijos Ost Indijos bendrovė siekė būti monopoliste. Bendrovė sudarė prekybos sutartį su bandiečiais, pagal kurią, bent jau pačios bendrovės supratimu, bendrovei buvo suteiktos išimtinės teisės Bandos šalyse įsigyti muskato riešutus fiksuotomis kainomis.
Tačiau net ir pasirašę sutartį bandiečiai su kitomis šalimis prekiavo lygiai taip pat, kaip ir anksčiau. Tokio jų elgesio priežastys yra diskusijų objektas.
Vieni istorikai mano, kad bandiečiai galėjo tiesiog nesuprasti europietiško stiliaus dokumentų, o jei ir suprato, galėjo manyti, kad pasirašo per prievartą, todėl jų nereikia paisyti.
Kiti manė, kad bandiečiai įsipareigojo suteikti olandams pirmenybę įsigyjant muskato riešutus, bet ne išimtines teises. Treti istorikai manė, kad sutarties versijos olandų ir bandiečių kalbomis skyrėsi.
Kad ir kaip ten buvo, Olandijos Ost Indijos bendrovė apkaltino bandiečius nevykdant sutarties sąlygų.
1609 m. bendrovė pasiuntė admirolą Verhoeveną su laivynu, kad šis priverstų bandiečius laikytis sutarties.
Išsilaipinęs Lontoiro saloje jis pradėjo derybas, tikėdamasis pasirašyti naują sutartį. Tačiau bandiečiai delegacijai surengė pasalą ir nužudė Verhoeveną bei 46 jo vyrus.
