Pirmadienį spaudos konferencijos metu buvo pranešta apie požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų – karaliaus Aleksandro, karalienių Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapėms skirtas insignijas, tarp jų – karūnas.
Vis dėlto relikvijų radimas greitai apaugo įtarimais. Dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis apkaltino arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.
Jis tvirtino apie vertybes žinojęs seniai, ne kartą kreipęsis į KPD ir arkivyskupiją su prašymu ištirti katedros požemius, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, muziejininkė Rita Pauliukevičiūtė tiek vertybių radimo momentą, tiek atidengimą matė ir patyrė iš labai arti – ji dalyvavo tiek randant vertybes, tiek jas atidengiant ir perkeliant į saugyklą.
Portalui 15min R.Pauliukevičiūtė išsamiau papasakojo apie insignijų atradimą bei kodėl buvo priimtas sprendimas jas iš slėptuvės išimti iš karto, tą pačią dieną.
R.Pauliukevičiūtės teigimu, sprendimas intensyvinti dar 1939 m. prasidėjus karui paslėptų vertybių paiešką buvo priimtas 2024 m. spalio 9 d. vykusio posėdžio metu.
Pasak jos, insignijų slaptavietės vietos paieškos suintensyvėjimą lėmė S.Poderio pareiškimai apie vertybių atradimą. Žinia, kad Katedros požemiuose kažkas vykdė nelegalias vertybių paieškas, kėlė rūpestį.
„Buvo numatyta, kad Bažnytinio paveldo muziejus, pasitelkdamas Valdovų Rūmų specialistus, apžiūrės Vilniaus katedros požemius su tikslu surasti 1939 m. slaptavietę, nes, kaip žinome, tuo metu buvo skelbiama, kad ji jau rasta. Saulius Poderis pranešė tai valstybinėms institucijoms. Tas susirūpinimas atvedė prie šio sprendimo“, – pasakojo R.Pauliukevičiūtė.
Iš pradžių, muziejaus direktorės teigimu, požemių apžiūra ir vertybių paieška buvo vykdoma mažesnėje darbo grupelėje, kurioje buvo ji ir archeologas.
Lokalizuota paieškos vykdymo teritorija, pasak jos, nebuvo labai didelė, ją lokalizuoti padėjo 1939 m. katedroje dirbusio darbininko Jano Malyszko pasakojimas, į viešumą iškilęs 2009 m., kai jo šeimos buvo pateiktas Lenkijos institucijoms.
„Jis gana tiksliai nusakė kryptį, kur ieškoti – kad būtent nusileidus iš šiaurinės navos laipteliais į požemius, pasukus į kairę. Archeologas, architektūros specialistas ta kryptimi pažvelgęs, jau gali matyti, kur verta ieškoti. Nes yra sienų, kurios yra pilnavidurės, ir yra sienų, kurios atitveria kriptas, kurios jau tarsi ir tuščiavidurės ir kur galėtų būti numanoma slėptuvė. Toje teritorijoje yra kokios 4-5 sienos, jas įdėmiai apžiūrėjome“, – sakė R.Pauliukevičiūtė.
Vertybių paieškos vietoje buvusios gręžtinės skylės, iš kurių matyti, kad anksčiau tose vietose paieškos jau buvo vykdomos, buvo tikrinamos endoskopu.
Bet ten, kur buvo tikroji slaptavietė, endoskopo neprireikė.
