„Pasaulinė Žemės diena yra proga peržiūrėti kasdienius savo įpročius, kurie lemia, kokioje planetoje mes gyvensime. Šiemet skelbiamas Žemės dienos šūkis „Investuokime į savo planetą“ skatina savo elgesį ir veiksmus vertinti kaip investiciją ir kartu puikiai atliepia mūsų patirtį – kiekviena grąžinta užstato pakuotė yra indėlis į žiedinę ekonomiką ir žingsnis tvaresnės gyvensenos link“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Žmonija taip pat turi siekti savo veiklos balanso, būtino norint sušvelninti klimato kaitą.
Pasaulinė Žemės diena jau daugiau kaip 50 metų minima Jungtinių Tautų iniciatyva. Pavasario lygiadienis pasirinktas neatsitiktinai. Kai diena susilygina su naktimi, siekiama atkreipti dėmesį, kad žmonija taip pat turi siekti savo veiklos balanso, būtino norint sušvelninti klimato kaitą.
Šiemet Žemės dienos renginių organizatoriai visame pasaulyje akcentuoja kolektyvinę atsakomybę ir ragina gyventojus, vyriausybes, institucijas ir verslą įsitraukti į projektus, kurie padeda visuomenei judėti žaliosios ekonomikos link.
Rūpestis aplinkos švara – ne vienadienis uždavinys
G. Varno nuomone, kasmet vis nauji grąžinamų pakuočių rekordai Lietuvoje rodo augantį visuomenės sąmoningumą ir pastangas puoselėti aplinkos švarą. Taip pat gyventojai buriasi ir įrodo bendruomenės galią švarindami ir tvarkydami savo gyvenviečių aplinką, nacionalinius parkus.
Tačiau pavasarinių talkų ir kitų aplinkosaugos akcijų iniciatoriai sutartinai teigia, kad rūpintis savo aplinka ir ją švarinti reikia kasdien – ne tik vieną ar du kartus per metus. Kad gyventojai galėtų efektyviau įsitraukti ir palaikyti iniciatyvas, socialiniuose tinkluose veikia jų grupės, taip pat siūlomos programėlės su žemėlapiais, kuriuose galima pažymėti gamtoje pastebėtas atliekų sankaupas. Taigi, internetas ir socialiniai tinklai atveria puikias galimybes skirti savo laiko ir energijos, kad aplinka būtų švaresnė.
3 žingsniai didesnio tvarumo link
O kad aplinkos švarinimas neatrodytų pernelyg didelis iššūkis, Pasaulinę Žemės dieną USAD kviečia atkreipti dėmesį į tris paprastus įpročius, kurie veda tvaresnės gyvensenos link.
„Grąžinti verta“ – šūkis, kurį jau šešerius metus skelbia Lietuvoje veikianti užstato sistema. Efektyvus pakuočių tvarkymo sprendimas šiemet ypač aktyviai plinta po Europą. Anot G. Varno, Lietuva laiku priėmė gerą sprendimą, nes delegacijos iš užsienio šalių nuolat lankosi Vilniuje esančiame USAD pakuočių skaičiavimo centre, kad pasisemtų patirties ir imtųsi permainų.
Iš viso per šešerius sistemos veiklos metus Lietuvoje grąžinta per 3,5 mlrd. gėrimų pakuočių – kasmet tūkstančiai tonų PET plastiko, aliuminio, stiklo yra perdirbami ir virsta žaliava naujiems produktams gaminti.
Per 6 sistemos veiklos metus Lietuvoje grąžinta per 3,5 mlrd. gėrimų pakuočių.
„Dauguma žmonių Lietuvoje atpažįsta užstato ženklą ant gėrimo pakuotės ir savo veiksmais įrodo, kad ilga kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio – įpročio grąžinti tarą. Net ir vienas grąžintas butelis ar skardinė nėra per mažai. Geri įpročiai veda į reikšmingus pokyčius“, – sako USAD vadovas G. Varnas.
Kasmet atliekami visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad didžioji dalis (per 90 proc.) apklaustųjų pripažįsta, kad įvedus pakuotės užstato sistemą, mūsų šalies parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.
Į gamtą – su tuščiai tarai skirtu maišeliu. Įprotis turėti specialiai tuščioms skardinėms ir buteliams skirtą maišelį atsakys į klausimą, ką daryti su pakuotėmis, kurios lieka po iškylų gamtoje. Anot gamtininkų, net jeigu stovyklavietėje ar prie pažintinio tako yra šiukšliadėžė, geriau atliekų į ją nemesti. Šiukšliadėžės gamtoje yra ištuštinamos kur kas rečiau negu prie namų esantys konteineriai, be to, atliekos traukia laukinius paukščius ir žvėris, kurie gali jas plačiai paskleisti.
Gamtoje paliktas stiklo butelis gali tapti mirtinais spąstais vabzdžiams ir kitiems smulkiems gyvūnams, o dėl stiklo šukės miške gali kilti gaisras. Tad maišelyje turėtų atsidurti ir tuščia tara, ir netyčia sudužusių butelių šukės.
Tuščiai tarai skirto maišelio idėją turėtų palaikyti visa šeima, taigi, Pasaulinė Žemės diena yra proga apie tai pasikalbėti ir susitarti su visais namiškiais. Be to, namuose galima įdiegti taisyklę, kad tarai skirtas maišelis išgabenamas į taromatą, vos tik prisipildo.
Taros grąžinimo misija gali būti vaikų pareiga ir darbas, už kurį jiems atlyginama užstato pinigais.
Ši taisyklė padės palaikyti tvarką namuose ir apsaugos spinteles, sandėliuką ar garažą nuo iš lėto besikaupiančio tuščių butelių ir skardinių kalno. O taros grąžinimo misija gali būti vaikų pareiga ir darbas, už kurį jiems atlyginama užstato pinigais, gautais grąžinus gėrimų pakuotes.
USAD tyrimo duomenimis, 21 proc. žmonių, kurie naudojasi vienkartinių pakuočių užstato sistema, tarą į surinkimo punktus grąžina bent kartą per savaitę. 31 proc. apklaustųjų užstato sistema pasinaudoja kelis kartus per mėnesį. 25 proc. – kartą per mėnesį. 16 proc. – kartą per 2-3 mėnesius.
Pasirengti „Nacionalinėms EKO lenktynėms“: kuo daugiau žinome apie mus supančią aplinką ir žmogaus veiklos poveikį, tuo tikslingiau galime keisti savo elgesį ir įpročius. O tradicinės „Nacionalinės EKO lenktynės“ pokyčiams suteikia didesnį pagreitį – interaktyvus edukacinis projektas pernai ir užpernai pritraukė po daugiau negu 20 tūkst. įvairaus amžiaus asmenų.
Programėlę į telefonus atsisiuntę dalyviai entuziastingai įsitraukė į aplinkos pažinimo žaidimą ir įgijo daug vertingų žinių apie aplinkosaugą, tvarų gyvenimo būdą bei žmogaus veiklos įtaką planetai. Šiemet žaidimo dalyvių vėl lauks šimtai skirtingų klausimų, susijusių su tvarumu, žmogaus veiklos poveikiu aplinkai, klimato kaita, kasdieniais įpročiais ir t. t. Už geriausius pasirodymus ir rezultatus dalyviams bus įteikiami ekologiški prizai.
Anot „Nacionalinių EKO lenktynių“ iniciatoriaus USAD, kiekvieno klausimo atsakymas programėlėje yra tarsi dar vienas metras, nubėgtas švaresnio pasaulio link, o visas dalyvavimas turnyre – lyg ilgas ekomaratonas, kurio metu galima smarkiai patobulėti tvarumo srityje.
„Nacionalinės EKO lenktynės“ tinka visoms amžiaus grupėms ir vyksta kelias savaites. Šiemet žaidimo startas numatytas gegužės mėnesį. Jame dalyvauti galės kiekvienas, atsisiuntęs nemokamą mobiliojo telefono programėlę iš „Google Play“ arba „App Store“.
Programėlę „Nacionalinės EKO lenktynės“ atsisiųsti galite - čia
Pastebi teigiamus pokyčius
USAD vadovas G. Varnas primena, kad visa Europos Sąjunga yra pasirinkusi veikti pagal žaliąjį kursą – įgyvendinti naują augimo strategiją, kuria siekiama transformuoti Europą į neutralaus poveikio klimatui, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika.
„Europa užsibrėžė tikslą tapti žaliųjų inovacijų ir technologijų lydere pasaulyje ir tam skiria milžiniškas lėšas. Pokyčiai jau vyksta. Pavyzdžiui, šiemet Latvija, Airija, Slovakija, Rumunija ir kai kurios kitos šalys įdiegia pakuočių užstato sistemą, kad įgyvendintų Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos reikalavimus“, – pastebi G. Varnas.
Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Taip pat nurodyta, kad iki 3 litrų gėrimų butelių, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, sudėtyje nuo 2025 metų turėtų būti bent 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 metų – bent 30 proc. perdirbto plastiko.
Užstato sistemos pagrindu išplėtota pakuočių surinkimo infrastruktūra padeda Europą geriau apsaugoti nuo plastiko šiukšlių, o didesnė gamyba iš antrinių žaliavų leidžia labiau sumažinti CO2 emisijas.
USAD duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai grąžino per 90 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių.
USAD duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai grąžino per 90 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių, kad USAD jas perduotų perdirbėjams. Grąžintų užstato pakuočių skaičius viršijo 655 mln. Grąžintų ir perdirbtų PET pakuočių svoris sudarė 11,6 tūkst. tonų, aliuminio – 4,5 tūkst. tonų, stiklo – beveik 11 tūkst. tonų. Lietuvoje sklandžiai veikianti užstato sistema tapo pavyzdžiu, kuriuo rėmėsi savo sistemą sukūrusi Latvija ir kitos šalys.
