A.Dirsytė gimė 1909-ųjų metų balandžio 15 dieną Kėdainių rajone esančiame Pramislavos viensėdyje. Ji buvo jauniausias vaikas šešių vaikų šeimoje. Tėvų sodyba sovietmečiu buvo sunaikinta ir iki šių dienų neišliko.
Baigusi pradžios mokslus, progimnaziją ir gimnaziją, 1928-aisiais metais ji įstojo į Lietuvos universitetą, kur Teologijos – filosofijos fakultete studijavo lituanistiką, germanistiką, pedagogiką ir psichologiją. Vis dėlto A.Dirsytė universiteto nebaigė, tai padaryti jai sutrukdė sunki finansinė padėtis – 1932 metais mirė jos tėvas, vėliau mergina neteko brolio paramos. Vytauto Didžiojo universiteto baigimo diplomą moteris gavo tik 1940 metais.
Išstojusi iš universiteto A.Dirsytė dalyvavo įvairių katalikiškų organizacijų veikloje. Visuomenininkė rašė straipsnius įvairiomis temomis, rūpinosi vargšais, kūrė poeziją.
Okupacijų metu A.Dirsytė skirtingose vietose dėstė vokiečių kalbą, o sovietinės okupacijos metu slapta vadovavo ateitininkams. 1946-aisiais moteris buvo apkaltinta antisovietine veikla ir suimta. Po žiaurių KGB tardymų moteris gavo 10 metų lagerio bausmę. A.Dirsytė 1947 metais buvo ištremta į Sibirą, kur turėjo dirbti įvairiausius sunkius darbus – nuo geležinkelio tiesimo iki miškų kirtimo ar statybų.
Lietuvoje maldaknygė 1964-aisiais metais buvo išleista pogrindyje, o oficialiai pasirodė jau Nepriklausomoje Lietuvoje.
Tremtyje moteriai padėjo malda. Kiti tremtiniai A.Dirsytę vadino mokytoja. Vis dėlto už savo tikėjimą ir religijos praktikavimą moteris buvo baudžiama ir tardoma. Po paskutinių metų tardymų ji grįžo fiziškai ir psichiškai suluošinta – sumušta, išrautais plaukais, atsiribojusi ir nekalbi. Po tardymų moteris sunkiai susirgo. Paguldyta į ligoninę, ji pamažu silpo, kol 1955 m. rugsėjo 26 dieną užgeso, likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, kuomet būtų buvusi paleista į laisvę. A.Dirsytė mirė Chabarovsko krašte, nors žūties aplinkybės nėra žinomos.
Būdama Sibire moteris ant turimų išteklių rašydavo maldas – tošies gabalėlių, cemento maišų, laikraščio skiaučių. 1953-aisiais metais savo užrašytas maldas sudėjo į knygelę, ir perdavė draugei su prierašu. Knygelė slapta pasiekė Jungtines Valstijas ir ten 1959 metais buvo išleista pavadinimu „Marija, gelbėk mus“.
Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėk mus“ pirmą kartą išleista 1959 m. „Immaculata“ spaustuvėje Putname, vėliau pasklido po kitus kraštus.
Knyga 60 tūkstančių egzempliorių tiražu buvo publikuota anglų kalba, 45 tūkstančių – vokiečių, 450 tūkstančių olandų, 10 tūkstančių italų bei kitomis kalbomis. Ji yra išleista net 14 skirtingų kalbų. Tai – didžiausiu tiražu kada nors išleista lietuviška knyga.
Lietuvoje maldaknygė 1964-aisiais metais buvo išleista pogrindyje, o oficialiai pasirodė jau Nepriklausomoje Lietuvoje.
Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge A.Dirsytė su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.