Portalas 15min pristato atsakymus į 8 svarbiausius su nelaime susijusius klausimus, kurie žinantiems primins, o nežinojusius supažindins su šia Lietuvos tragedija.
Nelaimės kontekstas: kas privedė prie avarijos?
Jonavos azotinių trąšų gamykla, vėliau pradėta vadinti tiesiog „Azotu“, veikti pradėjo 1965 m.
Gamykla gamino įvairias trąšas bei trąšų gamyboje naudojamas medžiagas – amoniaką, metanolį, karbamidą, azoto rūgštį, amonio salietrą ir kitas.
1989 m., kai įvyko katastrofa, gamykla per metus pagamindavo šimtus tūkstančių tonų trąšų, jos produkcija buvo siunčiama į visą SSRS.
Jau vėliau tuometiniai „Azoto“ darbuotojai pasakojo, kad sovietmečiu požiūris į saugumą apskritai buvo atsainus. Pagrindinis tikslas buvo įvykdyti penkmečio planus bet kokia kaina, tad įrengimai buvo stabdomi retai, o į darbų saugą daug dėmesio nekreipta. Mažesnio laipsnio avarijų pasitaikydavo ir iki tol, bet jos nesibaigdavo taip tragiškai.
Kaip įvyko avarija?
Viskas prasidėjo nuo sprogimo „Azoto“ izoterminės saugyklos rezervuare. Jis įvyko 1989 m., kovo 20 d., apie 11 val. 20 min. Jam įvykus, iš rezervuaro išsiliejo apie 7500 tonų skysto gryno amoniako.
