1947 metais vietą poligonui kartu su Rusijos atominės bombos tėvu vadinamu Igoriu Kurčiatovu išrinko Lavrentijus Berija. Jis teigė, esą poligonui planuojama skirti stepių teritorija buvo „neapgyvendinta“. Deja, tai nebuvo tiesa.
Aplink būta mažų gyvenviečių, iš kurių gyventojai taip ir nebuvo iškelti. Artimiausias didelis miestas buvo anuomet Semipalatinsku vadintas Semėjus, nuo poligono nutolęs 120 kilometrų.
Statant naująjį poligoną šiaurės Kazachstane buvo pasitelkta darbo jėga iš Gulago lagerių. Greta poligono buvo įkurtas slaptas miestelis (Semipalatinskas-21), šiandien žinomas Kurčiatovo pavadinimu, kuriame buvo apgyvendintas visas poligono personalas.
Pirmasis branduolinio ginklo bandymas, operacija „Pirmasis žaibas“, Semipalatinsko poligone buvo atliktas 1949-ųjų rugpjūčio 29 dieną. 22 kilotonų bomba ant žemės paviršiaus sprogo 7 valandą ryto vietos laiku.
Tai tapo svarbiu įvykiu branduolinėse lenktynėse tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos. Amerikiečiai šią operaciją praminė „Joe-1“, pagal Josifą Staliną. Taip Sovietų Sąjunga tapo antrąja valstybe, sėkmingai sukūrusia atominę bombą.
Po pirmojo bandymo aplinkinėse gyvenvietėse pasklido dideli radiacijos kiekiai, tačiau gyventojai nebuvo evakuoti. L.Berija į juos nekreipė dėmesio.
Tame pačiame poligone nuo 1949 iki 1989-ųjų buvo atlikti 340 bandomųjų požeminių sprogdinimų ir 116 sprogdinimų atmosferoje. Iš viso Sovietų Sąjunga atliko 715 branduolinių bandymų, taigi didžioji dalis visų bandymų buvo atlikta Kazachstano teritorijoje.
1989 m. poligone įvyko paskutiniai branduoliniai bandymai. Paskutinis sprogimas įvyko tų metų spalio 19 dieną. Tais pačiais metais Kazachstane prasidėjo vienas iš pirmųjų didelių judėjimų prieš branduolinius bandymus ir ginklus buvusioje Sovietų Sąjungoje „Nevada-Semipalatinsk“. Judėjimo pradininkas – Kazachstano poetas, politikas Olžas Suleimenovas. Tai jis sukvietė tūkstančius žmonių į protestus prieš branduolinius bandymus ir galų gale poligonas buvo uždarytas.
Praėjus lygiai 42 metams nuo „Pirmojo žaibo“ sprogimo, 1991 metų rugpjūčio 29 dieną, poligoną oficialiai uždarė ilgamečiu Kazachstano prezidentu tapęs Nursultanas Nazarbajevas.
Po uždarymo 1991 metais poligonas kurį laiką buvo apleistas, o dideli radioaktyvaus plutonio kiekiai liko nesaugomi teritorijoje iškastuose tuneliuose, taigi nesunkiai prieinami vagims ar potencialiems teroristams. Tai ilgai buvo laikoma viena didžiausių branduolinio saugumo grėsmių po Sovietų Sąjungos griūties.
Mes būdavom išsiunčiami į lauką ir sprausdavomės į griovius. Matydavom grybo debesis: didelius ir baisius.
2012-ųjų spalį Kazachstano, Jungtinių Valstijų ir Rusijos mokslininkai baigė slaptą 17 metų trukusį ir 150 milijonų dolerių kainavusį Semipalatinsko branduolinio poligono valymą. Slapta tvarkymo operacija buvo paviešinta 2010 metais.
Vietos gyventojai: mums liepdavo eiti į gatvę
Anot „Radio Free Europe“, iki šiol Semipalatinsko branduoliniame poligone vykdytų bandymų padariniai ir tai, kad kai kurie šiaurės Kazachstano gyventojai buvo ne savo noru paversti bandomaisiais triušiais, nesulaukė pakankamai dėmesio.
Vietos gyventojai vis dar prisimena vaikystėje horizonte matytus grybo formos debesis, rašo „History Today“. „Mes būdavom išsiunčiami į lauką ir sprausdavomės į griovius. Matydavom grybo debesis: didelius ir baisius. Aš buvau labai maža, bet puikiai tai prisimenu“, – pasakojo 1949 metais gimusi Galina Tornošenko.
„Per radiją mums būdavo pranešama: eikite į gatves, nes tuoj prasidės žemės drebėjimas“, – pasakojo netoli poligono esančio Znamenkos kaimelio gyventojas Serikazis Baribajevas. Žmonėms būdavo liepiama eiti į lauką prieš įvykstant sprogimams.
1963 metais buvo uždrausta vykdyti bandymus atmosferoje, tad branduoliniai bandymai persikėlė po žeme.
Klinikinius vietos gyventojų tyrimus Sovietų Sąjunga pradėjo 1956 metais ir tik tuomet, kai Ust Kamengorsko, esančio už 400 km nuo poligono, gyventojai patyrė itin dideles radiacijos dozes ir net 638 gyventojai buvo dėl to hospitalizuoti.
Dar ir šiandien vietos gyventojai pripažįsta, kad nežinojo apie bandymų prigimtį ir su ja susijusių pavojų.
Kazachstano Radiacinės medicinos ir ekologijos instituto duomenimis, žmonių, 1949–1962 metais patyrusių didelį kiekį radiacijos, skaičius svyruoja tarp pusės milijono ir milijono.
Kazachstano Radiacinės medicinos ir ekologijos instituto duomenimis, iki 1960 m. ženkliai pagausėjo apsigimimų, o kūdikių mirtingumas padidėjo net trigubai. 1997 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad 1975 metais mirtingumas nuo vėžio išaugo keturiskart.
Šiandien Kazachstane gyvena apie 100 000 žmonių, vis dar paveiktų radiacijos, kurią galima perduoti penkioms kartoms į priekį.
Nors Semipalatinsko branduolinis poligonas buvo uždarytas prieš beveik 30 metų, dar ir šiandien juntami skausmingi bandymų padariniai.
