Robinzono Kruzo istoriją Danielis Defoe sukūrė ir remdamasis tikromis istorijomis. Viena žymiausių – Alexandro Selkirko, karštakošio škotų jūreivio, gyvenimo istorija. Jis penkerius metus praleido vienas atokioje Ramiojo vandenyno saloje, kuri dabar priklauso Čilei ir vadinasi Robinzono Kruzo sala.
Pamatyti, kaip atrodo ši sala, galite žemiau. Tiesa, svarbu žinoti, kad A.Selkirko istorija, nors ir artima Robinzono Kruzo siužetui, nebuvo vienintelė išsigelbėjusio jūreivio istorija, įkvėpusi D.Defoe. Bet plačiau apie tai – toliau.
Romano autorius: nuo bankrutavusio pirklio iki rašytojo
„Robinzono Kruzo“ autorius Danielis Foe gimė pasiturinčio žvakių ir mėsos prekeivio šeimoje Londone apie 1660-uosius metus. Prieš pradėdamas rašyti Danielis Foe užsiėmė įvairiu verslu – vilnos, vyno, trikotažo prekyba – ir stengėsi įsitvirtinti kaip smulkus pirklys.
Nors vyras turėjo žemės sklypą bei sugebėjo įsigyti laivą, tačiau beveik visą laiką skendo skolose. 1684 metais Danielis Foe vedė turtingo pirklio dukrą, su kuria vėliau susilaukė net 8 vaikų.
1692 m. vyras buvo priverstas paskelbti bankrotą, o už skolas buvo suimtas. Būtent tuo metu Danielis Foe pradėjo rašyti politinius pamfletus, idant išsilaikytų.
Priešingai nei daugelis ano meto rašytojų, „Robinzono Kruzo“ autorius nepriklausė aukštuomenei – savo pavardę Danielis Foe XVII amžiaus pabaigoje pasikeitė dėl skambesio, norėdamas, kad ši būtų džentelmeniškesnė, ir tapo Danieliu Defoe.
1702 metais „Robinzono Kruzo“ autorius parašė satyrinį pamfletą, kuriame pašiepė Anglijos bažnyčios hierarchus – už tai jis buvo suimtas ir teisiamas.
Pagalbą Danieliui Defoe suteikė įtakingas Anglijos politikas, Oksfordo grafas Robertas Harley. Išgelbėjęs kaltinamąjį nuo kalėjimo Robertas Harley Danielį Defoe nusamdė, idant jis kurtų pačiam grafui palankius politinius tekstus bei šiam šnipinėtų.
Grožinę literatūrą Danielis Defoe rašyti pradėjo tik sulaukęs 60 metų. Kiti jo veikalai – „Molė Flanders“ (1722) bei „Roksana“ (1724) nesulaukė tokio pasisekimo, kaip „Robinzonas Kruzas“ (1719).
Nepraėjus metams nuo romano pasirodymo, autorius parašė knygos tęsinį. Per visą XVIII amžių abi knygos buvo spausdinamos kartu.
Per visą savo rašymo karjerą Danielis Defoe parašė net 300 tekstų, dalį jų – pasislėpęs po įvairiais slapyvardžiais. Šiandien žinoma, kad autorius jų turėjo bent 198.
Mirė Danielis Defoe 1731 metais, veikiausiai besislėpdamas nuo savo kreditorių. Tikėtina, kad rašytojas mirė patyręs infarktą, tačiau tiksliai tai nėra žinoma.
Robinzonas Kruzas – Apšvietos ir Britų imperijos veidrodis
Į negyvenamą salą po trečios nesėkmingos kelionės laivu patekęs maištininkas Robinzonas Kruzas sugeba iš laivo nuolaužų ir aplinkoje randamų gėrybių susikurti buitį – įsirengti namą bei apdirbti žemę.
Vienumoje Robinzonas daug dėmesio skiria ir savo santykio su Dievu apmąstymui – taip pats vienas senojo žemyno žmogus apgyvendina necivilizuotą erdvę.
Sužinojęs apie saloje gyvenančių kanibalų gentį, jis netgi išlaisvina jų kalinį ir sugeba įsitaisyti tarną, Penktadienį, kurį „sukultūrina“ – išmoko anglų kalbos bei atverčia į krikščionybę, o po kurio laiko kartu su Penktadieniu iš žmogėdrų nelaisvės išvaduoja dar du kalinius, dėka kurių visiems pavyksta pasprukti iš salos.
„Robinzonas Kruzas“ parašytas Apšvietos epochos dvasioje. Knygoje keliami civilizacijos bei žmogaus prigimties klausimai, itin daug dėmesio skiriama žmogaus ir gamtos bei žmonių tarpusavio santykių analizei, svarbios ir disciplinos, racionalumo bei tikėjimo temos. Visi šie motyvai XVIII amžiuje susilaukė itin daug mąstytojų dėmesio.
Žymus airių rašytojas Jamesas Joyce'as „Robinzoną Kruzą“ yra pavadinęs tikruoju kolonialistinės Britų imperijos simboliu. Ir iš tiesų – Danielio Defoe romane akivaizdžiai pabrėžiamas civilizacijos triumfas ir viršenybė prieš jos nepažįstantį pasaulį. Europietis Robinzonas sugeba prisijaukinti gamtą ir pasitelkus discipliną supančią laukinę aplinką paversti pavyzdine gyvenviete.
Tikrasis Robinzonas Kruzas?
Kaip jau minėta teksto pradžioje, Robinzono Kruzo salą, kurioje penkerius metus vienas gyveno škotų jūreivis A.Selkirkas, galima rasti Ramiajame vandenyne. Ji dabar priklauso Čilei. Kokia gi buvo A.Selkirko istorija? Ir ar jis išties yra Robinzono Kruzo prototipas?
1704 m. A.Selkirkas buvo jūreivis britų kaperyje „Cinque Ports“. Kaperiai buvo privatūs britų laivai, kurių įgulos plėšikavo ispanams priklausiusiose salose – iš esmės legaliai veikiantys piratai. Tuo metu britai kariavo su ispanais, ir tokia veikla buvo toleruojama.
Laivo įgula tarpusavyje daug konfliktavo. Susipykęs su laivo kapitonu, A.Selkirkas pareiškė, kad verčiau liks nuošalioje saloje Ramiajame vandenyne, negu plauks nepatikimu laivu, kuris, kaip jam atrodė, gali nuskęsti.
A.Selkirkas tikėjosi, kad su juo pasiliks ir dalis kitų įgulos narių, tačiau klydo – kitiems jūreiviams mintis likti negyvenamoje saloje nepasirodė itin džiuginanti.
Tad A.Selkirkas šioje tuomet dar bevardėje saloje penkerius metus gyveno vienas. Jis turėjo tik muškietą, peilį, mačetę, virtuvinį puodą, Bibliją, paklodę ir šiek tiek drabužių.
Gyvendamas saloje, jis sugebėjo pasistatyti dvi trobeles, pats susimedžiodavo maisto, pasidarė naujus drabužius. Save jis guodė skaitydamas Bibliją.
Per penkerius metus saloje buvo prisišvartavę du laivai. Tačiau, A.Selkirko nelaimei, abu buvo ispanų. A.Selkirkas suvokė, kad jei ispanai jį sulaikytų, jam, kaip britui, grėstų liūdna lemtis, tad abukart slapstėsi.
Galiausiai 1709 m. saloje prisišvartavo kitas britų laivas, taip pat plėšikavęs kaperis. Praleidęs ketverius metus ir keturis mėnesius, A.Selkirkas džiaugėsi žmogišku kontaktu ir netgi, pasitelkęs savo patirtį, padėjo laivo įgulai susimedžioti maisto.
Susižavėjęs A.Selkirko fizine jėga, naujojo laivo kapitonas jį priėmė į įgulą. A.Selkirkas grįžo prie plėšikavimo, o vėliau, 1711 m. parplaukęs į Angliją, tapo įžymybe.
Sala, kurioje gyveno A.Selkirkas, vėliau gavo Mas a Tierra salos vardą. Bet 1966 m. Čilės vyriausybė nutarė pervadinti salą Robinzono Kruzo vardu pagal žymųjį personažą. Taip sala vadinasi iki šiol.
Kai 1719 m. D.Defoe išleido „Robinzono Kruzo nuotykius“, iš pradžių niekas neabejojo, kad ši knyga yra paremta to meto Anglijoje populiaria A.Selkirko istorija. Daug kas taip mano ir dabar.
Tai didele dalimi tiesa. Tačiau pats D.Defoe to niekada nepatvirtino (nors ir nepaneigė), o dabartiniai literatūros tyrinėtojai teigia, kad tai nebuvo vienintelis D.Defoe įkvėpimas. Rašytojas savo knygoje aiškiai nurodė, kad jos veiksmas vyksta Karibų jūros saloje, o sala, kurioje gyveno A.Selkirkas, yra Ramiajame vandenyne.
Esama ir daugiau skirtumų – A.Selkirkas, nors saloje ir skaitė Bibliją, grįžęs iš jos iš esmės nepakeitė savo gyvenimo būdo. Be to, jis saloje liko savo noru, o Robinzonas Kruzas į ją pateko sudužus laivui.
Dabar manoma, kad D.Defoe, kaip apsiskaitęs žmogus, žinojo ir daugiau išgyvenusių jūreivių istorijų ir, rašydamas apie Robinzoną Kruzą, rėmėsi net keliomis istorijomis, tarp jų ir dar senesnėmis.
Nuo pirmojo angliško modernaus romano iki realybės šou
Pirmaisiais metais po pasirodymo „Robinzonas Kruzas“ buvo išspausdintas ne tik anglų, bet ir prancūzų, vokiečių bei olandų kalbomis. Šiandien romanas yra išverstas į daugiau nei 100 kalbų, įskaitant inuitų ir koptų kalbas. Tiesa, iki daugiausiai vertimų turinčio teksto, Šventojo Rašto, Danielio Defoe romanui dar toli – Biblija iki šiandienos buvo išversta net į 670 kalbų.
Dar XVIII amžiuje „Robinzonas Kruzas“ padarė reikšmingos įtakos Apšvietos laikotarpio mąstytojams – antai Jean'as Jacque'as Rousseau Robinzono figūrą pasitelkė traktate „Emilis, arba apie auklėjimą“, kuriame kalbama apie žmogaus bei švietimo prigimtį. Pats mąstytojas šį veikalą laikė svarbiausiu iš visų savo parašytų darbų. Vėliau šis traktatas įkvėpė Prancūzijos revoliucijos dalyvius švietimo sistemos pertvarkai.
XIX amžiaus pabaigoje „Robinzoną Kruzą“ jau buvo galima laikyti vienu iš įtakingiausių vakarų kultūros grožinės literatūros kūrinių – tuo metu vis pasirodydavo nauji kitų autorių sukurti istorijos tęsiniai, Robinzono Kruzo nuotykių įkvėpti romanai, vertimai bei paties romano nauji leidimai.
Taip pat Robinzono Kruzo vardu pavadinta sala, į kurią pakliuvo ir kurioje gyveno Danielio Defoe herojaus prototipas. Egzistuoja ir ekonominis terminas „Robinzono Kruzo ekonomika“.
XX ir XXI amžiuje, besivystant kino industrijai, pasipylė „Robinzono Kruzo“ ekranizacijos. Pirmoji ekranus pasiekė 1927 metais, o šiandien turbūt geriausiai žinomas Danielio Defoe romano įkvėptas filmas „Atstumtasis“, kuriame vaidino Tomas Hanksas. Net Lietuvoje Robinzono Kruzo įvaizdis kurį laiką šmėžavo populiariojoje kultūroje – 2000 metais televizijos ekranuose pasirodė milžiniško populiarumo sulaukęs realybės šou „Robinzonai“.
