Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai
Mokytis – tik nuėmus derlių
Rugsėjo 1-oji mokslo metų pradžią žymi daugiausia buvusiose sovietinio bloko šalyse, kur pirmoji rudens diena buvo paskelbta mokslo ir žinių diena, tokia ji Lietuvoje išliko ir atgavus Nepriklausomybę. Tačiau ir prieš okupaciją Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, mokslo metai prasidėdavo rudenį, mat, ypač kaimo vietovėse, šeimos galėdavo leisti savo vaikus semtis žinių tik pasibaigus derliaus nuėmimo darbams.
Panašiai kaip Lietuvoje, rugsėjo pradžioje mokslo metai prasideda Austrijoje, kur mokyklos duris atveria pirmą arba antrą rugsėjo pirmadienį. Suomijoje į mokyklas vaikai renkasi rugpjūčio viduryje, Vokietijoje – nuo rugpjūčio pradžios, o štai Prancūzijoje vaikai į mokyklą keliauja apytikriai tik rugsėjo–spalio mėnesiais.
Japonijoje mokslo metai prasideda birželio pradžioje, o rugsėjį, po trumpų vasaros atostogų, prasideda antrasis mokslo metų trimestras.
Pasižvalgius už Europos ribų pamatysime, jog mokslo metai prasideda labai įvairiu metu. Panašiausios tradicijos gyvuoja JAV – šioje šalyje į mokyklas vaikai renkasi pirmąjį rugsėjo antradienį.
O štai Japonijoje mokslo metai prasideda birželio pradžioje, o rugsėjį, po trumpų vasaros atostogų, prasideda antrasis mokslo metų trimestras. Šioje šalyje mokslo metai užima ilgiausią laikotarpį lyginant su kitomis pasaulio šalimis ir trunka net 240 dienų.
Dar neįprasčiau mokslo metai prasideda Pietų pusrutulyje esančiose valstybėse, kuriose į mokyklas vaikai žingsniuoja nuo vasario ar kovo iki lapkričio ar net gruodžio.
Kai kuriose valstybėse mokslo metai prasideda skirtingu metu net skirtingose šalies vietose. Pavyzdžiui daugumoje Indijos regionų mokyklos duris atveria birželį, tačiau šiauriniame Kašmyre vaikai mokytis pradeda spalį ar net lapkritį.
Kazachstane pirmoji „pamoka“ – šeimos istorija
Kaip ir mokslo metų pradžios data, skirtingose šalyse skiriasi ir tradicijos, kaip jį paminima. Štai Vokietijoje pirmąją mokslo metų dieną pirmokus mokyklose pasitinka specialūs indai, užpildyti saldainiais ir mokslo priemonėmis, kas simbolizuoja mažųjų mokinukų perėjimą iš žaidimų į mokslo pasaulį.
Indonezijoje moksleiviai jų „Rugsėjo 1-osios“ metu suskirstomi į grupes ir užsiima vietos bendruomenei naudinga veikla. Manoma, kad tai ne tik socialiai atsakingas veiksmas, bet tokiu būdu vaikai lengviau susibendrauja su būsimais bendramoksliais.
Japonijoje egzistuoja tradicija (tiesa, jos šiuo metu laikosi jau ne visi), pirmąją mokslo metų dieną vaikui padovanoti rašomąjį stalą. Taip pat vaikui įrengiamas „mokslo kampelis“, kur jis ruoš pamokas ir tai simbolizuoja jo perėjimą į kitą vaikystės etapą.
O štai Kazachstane Rugsėjo 1-oji – didelė šeimos šventė, kurios metu prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo susirenka giminės, būsimam moksleiviui pristatoma šeimos istorija ir papasakojama „Zhety ata“ – septynių senelių gyvenimas ir pasiekimai.
Vokietijoje pirmąją mokslo metų dieną pirmokus mokyklose pasitinka specialūs indai, užpildyti saldainiais ir mokslo priemonėmis, kas simbolizuoja mažųjų mokinukų perėjimą iš žaidimų į mokslo pasaulį.
Rugsėjo 1-ąją – pažintis su skirtingomis profesijomis
Lietuvoje bene vienintelė visus vienijanti rugsėjo 1-osios tradicija – „pirmasis skambutis“ bei gėlių įteikimas mokytojui. Dar prieš gerą dešimtį metų dauguma pirmokų ir pradinių klasių moksleivių po pirmųjų pamokų skubėdavo namo, kur laukdavo tortas, arbūzas bei pasveikinti moksleivio susirinkę artimieji. Dabar vis daugiau šeimų renkasi šią šventę minėti ne namuose.
„Šiemet, rugsėjo 2-ąją mažuosius mokinukus kviesime į „Megoje“ veikiantį vaikų edukacinį pramogų centrą „CurioCity“, kuriame nuo 12 val. moksleivių lauks įvairiausių profesijų atstovai: policininkai, bibliotekininkai, kineziterapeutai, šokėjai ir net Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai“, – pasakoja prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės UAB „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.
