Ši skardinė, kurioje, kaip teigiama, yra išmatos, kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Kodėl?

Piero Manzoni – italų menininkas, išgarsėjęs savo ironišku požiūriu į avangardinį meną. Vienas iš garsesnių jo meno kūrinių – 1961 metais sukurta skardinių serija. Vieną šios serijos skardinę, ant kurios šono užrašyta „Menininko š*das“ (it. „Merda d'artista“), matote čia. Kadangi tokių skardinių buvo net 90, Manzoni turėjo labai pasistengti.
Manzoni skardinė, ant kurios užrašyta „Menininko šūdas“
Manzoni skardinė, ant kurios užrašyta „Menininko šūdas“ / Wikimedia Commons nuotr.

„Menininko š*das“ – toks užrašas puošia kiekvieną skardinę. Taip sudaromas įspūdis, kad viduje yra Manzoni išmatų mėginys.

Ant kiekvienos skardinės taip pat rašoma, kad skardinės turinys buvo supakuotas šviežias, ten jo net 30 gramų ir kad gaminys buvo sukurtas bei užkonservuotas 1961-ųjų gegužę.

Tais 1961 m. Manzoni tyrinėjo meno ir menininko ryšius. Jo logika buvo tokia: tai, ką gamina menininkas ir ką gamina jo kūnas, yra du skirtingi dalykai, bet gal juos galima sujungti?

Manzoni tuomet sukūrė ir daugiau panašių kūrinių – pavyzdžiui, „Menininko kvapas“. Šį kūrinį sudarė balionai, pilni Manzoni prikvėpuoto oro.

O įkvėpimą būtent skardinėms, kaip pasakojama, pasiūlė menininko tėvas, kuris kadaise sūnui pasakė – „Tavo darbai yra mėšlas“.

Be to, Manzoni tėvas gamino konservus – turėjo nedidelį konservavimo cechą.

Manzoni šią citatą ir tėvo užsiėmimą sujungė į viena. Ir tais lemtingais 1961 metais Manzoni pasauliui pristatė 90 skardinių su „Menininko š*das“ etiketėmis.

Žinoma, ant skardinės galima užrašyti ką nori, bet ar viduje išties yra išmatos? Mes to nežinome. Tikslus skardinių turinys iki šiol lieka paslaptis. Bet tos skardinės yra gana sunkios – akivaizdu, kad jos nėra tuščios.

Pati skardinė yra plieninė, todėl jos turinio neįmanoma nustatyti rentgeno spinduliais ar kitomis priemonėmis. O kodėl beveik niekas nenori tiesiog atidaryti skardinės? Nes atidarymas sunaikintų jos vertę.

1989 metais vienas menininkas vis dėlto atidarė skardinę ir atidarytą skardinę viešai eksponavo parodoje jau kaip naują meno kūrinį. Buvo matyti, kad skardinės viduje yra nedidelis supakuotas objektas, tačiau kas ten tiksliai supakuota – liko neaišku.

Vienas iš Manzoni draugų kiek vėliau teigė tiksliai žinantis, kad skardinės viduje tėra šiek tiek gipso.

Kita vertus, nėra taip jau svarbu, kas skardinės viduje. Manzoni draugų teigimu, greta aukščiau jau minėto noro tirti meno ir menininko ryšį Manzoni turėjo ir dar vieną tikslą.

Manzoni tikėjo, kad kai kurie naivūs meno mylėtojai pirks bet kokį meno kūrinį, pasirašytą menininko – net jei tai tiesiogine prasme bus jo išmatos. Ir tai patikrino praktikoje.

Pasirodo, kad jis buvo teisus. Visos 90 skardinių buvo išpirktos. O dabar jo skardinės yra parduodamos už gerokai didesnę sumą, negu kad kainavo 1961 m.

Apie kokią vertę kalbame? 2008 metais skardinė Nr. 83 aukcione buvo parduota už 97 tūkstančius Didžiosios Britanijos svarų. 2015 metais „Menininko š*das“ nr. 54 buvo parduotas jau už 182 tūkstančius svarų.

Na, o 2016 metais Milane viena tokia skardinė buvo parduota už 275 tūkstančius eurų.

Nemažai, turint omenyje, kad 1961 metais kiekviena skardinė kainavo 37 dolerius. Tokią kainą Manzoni nustatė neatsitiktinai – tokia tuo metu buvo tokio paties svorio aukso gabalėlio kaina.

Tad, nors ir perkeltine prasme, galima sakyti, kad Manzoni š*das virto auksu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų