Ką žydai švenčia per Chanuką?
Švęsdami Chanuką žydai prisimena kadaise Jeruzalėje žydų tautai įvykusį stebuklą.
Tuomet tauta laimėjo kovą prieš Izraelį valdžiusius valdovus iš Seleukidų imperijos, kurie draudė žydams laikytis tradicinių papročių.
Seleukidai išniekino Jeruzalės šventyklą – svarbiausią žydų šventovę. Seleukidų karalius Antiochas prieš Jeruzalės šventyklos įėjimą pastatė savo statulą ir bandė priversti žydus prieš ją lenktis, taip pat šventykloje pastatė altorių Dzeusui ir joje skerdė kiaules.
Bet žydai nepakluso. Prasidėjo vadinamasis makabiejų sukilimas. Makabiejai buvo nedidelė žydų grupė, kurie svetimšaliams valdovams priešinosi jėga.
Trejus metus trukęs pasipriešinimas buvo pergalingas – svetimšaliai buvo išvyti. Tai įvyko 165 m. pr. Kr.
Pasak žydų tradicijos, prieš pasitraukdami seleukidai dar labiau suniokojo ir išniekino Jeruzalės šventyklą. Jie išliejo beveik visą ten buvusį aliejų, skirtą įžiebti šventyklos žvakei – menorai.
Įžengę į šventyklą makabiejai ją sutvarkė ir išvalė. Šventyklos atšventinimo proga nutarta surengti šviesų šventę – Chanuką.
Bet pradėję ruoštis šventei makabiejai rado tik vieną neišniekintą aliejaus indą su Vyriausiojo šventiko antspaudu.
Pagal žydų tradiciją, tik toks aliejus galėjo būti deginamas šventykloje. Šio aliejaus užtekti turėjo tik vienai dienai.
Naujas aliejus galėjo būti atgabentas tik po aštuonių dienų. Vis dėlto šventyklos žvakė buvo uždegta. Ir įvyko stebuklas – šventyklos menora degė aštuonias dienas.
Todėl Chanukos šventė ir yra švenčiama aštuonias dienas. Ir yra siejama su šviesa.
Pagal Talmudą Chanuka yra Dievo padaryto stebuklo simbolis, šią dieną akcentuojama ne karinės pergalės, bet judaizmo dvasios pergalės reikšmė. Žodis Chanuka hebrajų kalba reiškia „atnaujinimas“.
Kas yra Chanukos žvakė ir kuo ji skiriasi nuo menoros?
Chanukos šventimas prasideda nusileidus saulei. Pirmąją Chanukos dieną žydų namuose yra įžiebiama devynšakė žvakidė, vadinama chanukija.
Pirmąją dieną uždegama pagalbinė žvakė, vadinama Šamaš ir esanti žvakidės viduryje, ir pirmoji žvakutė, antrąją – pagalbinė žvakė ir dvi žvakutės ir taip toliau, kol aštuntąją dieną įžiebiamos devynios liepsnelės.
Iš viso tam prireikia 44 žvakučių. Jos į chanukiją statomos iš dešinės į kairę, bet degamos iš kairės į dešinę, kad naujausia žvakė būtų uždegta pirma. Naujos žvakes visada yra uždegamos nuo pagalbinės žvakės Šamaš.
Šios degančios šviesos primena Dievo padarytą Šviesų stebuklą, kai Jeruzalės šventyklos menora degė 8 dienas.
Kasmet uždegamos Chanukos šviesos tradiciškai po pasaulį išsibarsčiusiems žydams primindavo juos vienijančią praeitį, dvasinę misiją ir grįžimo į tėvynę viltį.
Chanukija nėra tas pats, kas menora. Menoros būna septynšakės ir jos yra naudojamos kaip dekoratyvinis elementas ne tik per Chanukiją, prisimenant Jeruzalės šventyklą ir joje degusias žvakes. Chanukija yra speciali menora, naudojama tik per Chanuką.
Chanukijos žydų namuose dažniausiai statomos prie įėjimo į namus arba languose, kad jų šviesa būtų matoma praeiviams. Ir pati Chanuka dar vadinama „Šviesų švente“.
Kokie dar Chanukos papročiai egzistuoja?
Chanuka pasižymi ir savais maisto papročiais. Visa šeima kas vakarą sėda prie stalo. Įprastai žydai per Chanuką valgo aliejingą maistą, ypač spurgas ir bulvinius blynus, kuriuos žydai vadina „latkėmis“.
Kitas svarbus Chanukos atributas yra vilkelis, jidiš kalba vadinamas dreideliu. Pasakojama, kad kai seleukidai buvo uždraudę Izraelio žemėje studijuoti Torą, Toros studijos vyko paslapčia, apsimetant, kad tiesiog vyksta žaidimas vilkeliais.
Nors įprastai žydai per Chanuką dovanų nedovanoja, vaikams yra įteikiami pinigai ar šokoladinės monetos, Jidiš kalba tokia dovana vadinama chanuka gelt.
Ar Chanuka yra „žydų Kalėdos“?
Chanuka dažnai vadinama „žydų Kalėdomis“, tačiau toks pavadinimas nėra tikslus. Šių švenčių kilmė yra visiškai skirtinga ir tradiciškai per Chanuką žydai dovanomis nesikeitė.
Tokį Chanukos tapatinimą su Kalėdomis lemia kalendorių sutapimas. Žydų švenčių datos yra nustatomos pagal specialų žydų kalendorių, kuris skiriasi nuo mums įprasto.
Chanuka pagal šį kalendorių kasmet prasideda kislev mėnesio 25 dieną.
Šios dienos data pagal mums įprastą kalendorių kasmet svyruoja, bet visada išpuola tarp lapkričio pabaigos ir gruodžio pabaigos.
Kai kurios žydų šeimos perėmė keitimosi dovanomis tradiciją iš švenčiančių Kalėdas bei šia tradicija papildė Chanuką. Ypač dažnai taip elgiasi šeimos, gyvenančios kraštuose, kur daugumą sudaro krikščionys.
Dar šis tas apie makabiejus
Tikriausiai pastebėjote, kad daug žydų sporto klubų turi pavadinimą „Makabi“. Toks pavadinimas klubas duodamas būtent prisimenant makabiejų narsą.
Tarpukario Lietuvoje taip pat veikė žydų sporto klubas tokiu pavadinimu, 1926 m. turėjęs 83 skyrius, kurie vienijo 4000 narių. Lietuviškojo „Makabi“ veikla atnaujinta 1989 m.
Parengta pagal Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos žydų bendruomenės ir BBC informaciją.
