Tai – rąstų ridenimo svirtis. Šis įrankis leidžia miške besidarbuojantiems žmonėms lengviau išjudinti ruošiamą medieną. Ši svirtis veikia labai paprastai.
Ilgo koto gale yra stiprus metalinis kablys ir dar vienas judantis kablys. Judantis kablys užkabinamas už rasto apačios ir tuomet vienas žmogus, pasinaudodamas ilgo koto suteikiamu mechaniniu pranašumu gali rąstą paridenti.
Tas antrasis kablys yra pritvirtintas laisvai ir juda todėl, kad rąstai nėra vienodi – kai kurie yra plonesni, kiti – storesni. Rąstų ridenimo svirtis leidžia žmogui pasirinkti patogiausią ir nugarai sveikiausią darbo poziciją ir stovėseną.
Kartu tai yra labai geras įrankis ir toms situacijoms, kai rąstus reikia tik šiek tiek paslinkti, nes gerai pagaląstas pagrindinis kablys lengvai stringa medienoje.
Iš tikrųjų, nėra žinoma, kada šis įrankis buvo išrastas. Žinoma tik tiek, kad šį dizainą 1858 metais galutinai suformavo kalvis Josephas Peavey. „Peavey“ greitai tapo prekiniu ženklu ir bendriniu žodžiu šiam įrankiui apibūdinti. Kompanija, beje, gyvuoja iki šiol.
Kodėl rąstų ridenimo svirties niekas nepakeitė? Tiesa yra ta, kad jos nelabai yra kuo pakeisti.
Žinoma, medienos pramonė šiais laikais vis dažniau naudoja robotus ir technologiškai pažangias mašinas, tačiau labai smulkių darbų jos neatlieka.
Kai rąstą tereikia patraukti keliasdešimt centimetrų, žmogus savo fizine jėga tai atlieka greičiau. Tokios svirtys populiarios ir tarp nekomercinių miškų savininkų, mažų lentpjūvių ir net žmonių, kurie patys ruošia kietąjį kurą žiemai.
Tiesa, nors daugelis rąstų ridenimo svirčių atrodo taip, kaip atrodė prieš 160 metų, yra ir patobulintų modernių versijų. Kai kurios turi stiklo pluošto rankenas, kitos – dantytus kablius ar įvairius ergonomiką gerinančius priedus.
