Tai didžiausias nustatytas smurto tarp žmonių atvejis ankstyvojo bronzos amžiaus Anglijoje. Aukų kaulus dar XX a. septintajame dešimtmetyje rado urvų tyrėjai. Ekspertai mano, kad užpuolikai juos sumetė į 15 m ilgio šachtą.
Daugelio aukų kaukolės buvo sulaužytos nuo mirtinų smūgių, o kojų ir rankų kaulai po mirties buvo nupjauti, kad būtų galima pasiekti kaulų čiulpus. Ant rankų ir kojų kaulų matyti, kad juos kramtė žmogaus krūminiai dantys.
Žudynes tikriausiai paskatino įnirtingas „keršto troškimas“, o jų padariniai greičiausiai „aidėjo iš kartos į kartą“, BBC sakė Oksfordo universiteto profesorius Rickas Schultingas.
Jis teigė, kad aukos galėjo būti suvalgytos ritualiniais tikslais, siekiant jas „dehumanizuoti“ ir pasiųsti žinią „įžeidžiant palaikus“.
Apie 3 000 kaulų fragmentų, rastų Čarterhaus Vareno urvų sistemoje Mendipo kalvyne Somersete, ištyrė archeologų komanda.
Jie mano, kad žuvo mažiausiai 37 žmonės, įskaitant vyrus, moteris ir vaikus. Maždaug pusę aukų sudarė paaugliai ir vyresni vaikai.
Ankstyvojo bronzos amžiaus Britanijos kaimus sudarydavo apie 50-100 žmonių, todėl ekspertai mano, kad tokios žudynės galėjo reikšti beveik visos bendruomenės išnaikinimą.
Bronzos amžius Didžiojoje Britanijoje truko maždaug nuo 2500-2000 m. pr. m. e. iki 800 m. pr. m. e., kai įrankių ir ginklų gamyboje bronza pakeitė akmenį. Žmonės išvystė naujus žemdirbystės metodus, kūrė didelius ūkius.
Įbrėžimų ir pjūvių žymės ant kaulų rodo, kad užpuolikai aukas sistemingai sukapojo akmeniniais įrankiais ir greičiausiai suvalgė. Mokslininkai nerado jokių įrodymų, kad aukos buvo užkluptos netikėtai.
„Jei būtume pamatę šias žymes ant gyvūnų kaulų, neabejotume, kad jie buvo paskersti“, - sako R.Schultingas.
Mokslininkai nemano, kad užpuolikai palaikus suvalgė iš bado, nes kaulų fragmentų rasta šalia gyvūnų kaulų. Tai rodo, kad maisto buvo pakankamai.
Tokie įbrėžimai ir pjūviai ant šios epochos žmonių kaulų randami pirmąkart.
Nėra įrodymų, kad įtampa būtų galėjusi kilti kovojant dėl išteklių. Tai ekspertams leido spėti, kad smurto protrūkį sukėlė didžiulis santykių suirimas tarp bendruomenių.
„Tai buvo kažkas išskirtinio. Atrodo, kad tokio lygio smurtą, kai žmogus beveik ištrinamas, tiesiog supjaustomas į gabalus, buv galima daryti tik tokiu atveju, jei jį skatino pyktis, baimė ir nuoskauda (...) Tai nėra žudikas maniakas. Tai žmonių bendruomenė, susibūrusi tam, kad tai padarytų kitai bendruomenei“, - BBC sakė R.Schultingas.
Jis teigia, kad viena iš teorijų yra ta, kad vienas nukentėjusios bendruomenės narių padarė „kažką siaubingo, kas pateisino tai darančiųjų akyse“.
„Jei jautėtės nuskriausti, galiausiai privalėjote ką nors daryti. Nebuvo taip, kad galėtum nueiti pas teisėją ir paprašyti ką nors padaryti“, - sako profesorius Schultingas.
Jis mano, kad situacija panaši į atvejį, kai „reikalai tapo nekontroliuojami, o įprastos kontrolės ir pusiausvyros priemonės nesuveikė“.
Taip galėjo nutikti dėl vieno ypač priešiškai nusiteikusio asmens, kuris „nedavė ramybės“ arba „turėjo savo darbotvarkę“.
„Jei abiejose konflikto pusėse buvo tokių žmonių, konfliktas virto nekontroliuojamu“, - teigė jis.
Ekspertai paprastai mano, kad ankstyvojo bronzos amžiaus Anglija nebuvo itin smurtinga, nes konfliktų požymių rasta labai nedaug.
Nėra įrodymų, kad bendruomenės būtų turėjusios tokius ginklus kaip kalavijai. Niekada nebuvo rasta jokių įtvirtinimų, kurie leistų manyti, kad bendruomenėms reikėjo nuo kažko saugotis.
R.Schultingas teigia, kad iki šio atradimo buvo rasta tik apie 10 smurtinių išpuolių aukų iš to laikotarpio.
Mokslininkai teigė manantys, kad toks išpuolis turėjo susilaukti pasekmių ir atsako.
„Tačiau kažkuriuo metu tikriausiai ėmė dominuoti ramesnės galvos, žmonės pradėjo gyventi toliau ir grįžo tam tikras normalumo jausmas“, - mano profesorius Schultingas.
Jis įspėja, kad įrodymai apie išpuolį neturėtų būti laikomi ženklu, jog praeitis buvo „ypač žiauri ir kruvina“ arba kad dabartiniai žmonės iš esmės yra kitokie
„Tikiuosi, kad tai padės mums suprasti žmogaus prigimtį ne tik bronzos amžiuje“, - priduria jis.
Tyrimas paskelbtas akademiniame žurnale „Antiquity“.
Parengta pagal BBC ir „The Guardian“.
