R.von Werder arba Kellie Everts (tokiu pseudonimu ji anuomet prisistatydavo) šie dalykai neatrodė nederantys – ji tvirtino, kad gražus kūnas yra Dievo dovana ir kad Dievas nori, kad ji skleistų Jo žodį tokiu netradiciniu būdu.
Dabar karo pabėgėlių iš Lietuvos šeimoje gimusiai R.von Werder yra 74 metai ir ji striptizo nebešoka, tačiau rašo knygas bei skelbia savo tikėjimo tiesas. 15min žurnalistui su ja susisiekus, ji maloniai sutiko atsakyti į 15min klausimus. R. von Werder teigė, kad ją labai formavo lietuviška aplinka, o lietuvių kalbos stengiasi nepamiršti iki šiol.
„Aš didžiuojuosi savo kilme ir kultūra, ką gavau per savo šaknis", – 15min sakė R.von Werder.
Kviečiame susipažinti su jos gyvenimo istorija.
Varžėsi su A.Schwarzeneggeriu
Rasa Sofija Jakštaitė (tuomet šeima dar nebuvo pasikeitusi pavardės) gimė 1945 m. Vokietijoje, į kurią pasitraukė nuo Raudonosios armijos bėgusi jos šeima.
Kuriam laikui šeima rado darbą viešbutyje, vėliau gyveno pabėgėlių stovykloje, o 1949 m., kuomet mažajai Rasai buvo beveik 5 metai, laivu išplaukė į JAV ir įsikūrė ten. Tai buvo gana įprasta lietuvių pabėgėlių istorija.
Visgi vėliau R.von Werder pasuko mažiau lietuvių emigrantams JAV įprastu keliu. Itin dailių, vyrų akis traukusių kūno formų mergina būdama 19 metų pradėjo striptizo šokėjos karjerą.
Vėliau ji tapo ir kultūriste bei grožio konkursų dalyve. Ji savo kūną demonstravo įvairiuose renginiuose – kartais nedėvėdama visiškai jokių drabužių.
1967 m. R. von Werder iškovojo savo pirmąjį titulą – „Mis nuogoji visata“ (Miss Nude Universe). Šiame tik suaugusiems skirtame grožio konkurse drabužių nedėvėjo nei dalyvės, nei publika.
Ji pasižymėjo ne tik kaip šokėja, bet ir kaip kultūristė. 1974 m. ji laimėjo pirmąją vietą „Gražiausio JAV kūno“ (Ms. Body Beautiful USA) konkurse, triskart laimėjo „Mis amerikietė“ (Ms Americana) konkursą. 1972 m. pastarajame konkurse ji scena dalijosi ir susipažino su Arnoldu Schwarzeneggeriu.
Apie R.von Werder ėmė rašyti JAV laikraščiai ir žurnalai. Juos ypač domino tai, kad R. von Werder derina seksualų įvaizdį ir kultūrizmą. Tais laikais moterų kultūrizmas, skirtingai negu vyrų, daugeliui neatrodė priimtinas dalykas. Tačiau R.von Werder užsibrėžė rodyti, kad ir raumeninga moteris gali būti graži.
R.von Werder tapo ir „Playboy“ žurnalo modeliu. 1977 m. ji tapo pirmąja kultūriste, patekusia į žurnalą. Šiam žurnalui ji fotografavosi net devynis kartus, taip pat ir nuoga.
Skirtingai negu daugeliui panašia veikla užsiėmusių moterų, R.von Werder gyvenime buvo svarbi ir religija.
Jos pačios teigimu, 1971 m. ji buvo labai nusivylusi gyvenimu ir netgi svarstė apie savižudybę, tačiau tuomet atrado Dievo meilę. Tuomet ji svarstė atsisakyti striptizo šokėjos karjeros, bet galiausiai savo įgytą žinomumą ji nutarė panaudoti Dievo meilės skelbimui.
1973 m. ji pradėjo sakyti pamokslus. Tačiau tai nereiškia, kad ji smerkė savo gyvenimo būdą ar laikė jį nuodėmingu. Priešingai – meilė Dievui bei moters kūno išaukštinimas, jos supratimu, papildė vienas kitą.
Galbūt filmuose ar „Youtube“ esate matę amerikiečių pastorius ir pastores, kurie užsivedę aiškina apie tai, kaip Dievas visus myli ir kaip svarbu yra tikėjimas. R.von Werder kalbėjo panašiai, tačiau tokius pamokslus ji sakė naktiniuose klubuose ar burleskose. Po jų šokdama striptizą.
Ji teigė, kad Dievas jai suteikė gražų kūną būtent todėl, kad trauktų vyrų akis ir tuo pačiu skatintų juos klausytis jos pamokslų. Ir kad jos striptizas, kadangi yra įkvėptas Dievo, padeda gelbėti vyrų sielas, atverdama jas Dievo meilei.
Jos „Striptizas Dievui“ ir „Šokiai išgelbėti vyrų sielas“ pritraukdavo tūkstančius smalsuolių. Žinoma, kiek vyrų, ėjo į pasirodymus galvodami apie savo sielų gelbėjimą, tiksliai pasakyti negali niekas.
R. von Werder skelbė, kad moters grožis nėra nuodėmė ir neturi būti slepiamas, o priešingai – pasitelkiamas tarnystei Dievui.
„Dievas nenori, kad aš būčiau vienuolyne. Nuodėmė arba jos nebuvimas visiškai priklauso nuo žmogaus motyvų. O mano tikslas yra šlovinti Dievą artistiniu keliu“, – viename 1978 m. interviu sakė ji.
1978 m. R.von Werder, jos teigimu, patyrė šv. Marijos apsireiškimą, kurio metu sulaukė prašymo laikytis celibato ir nesimylėti su vyrais. Tačiau ji taip pat teigia, kad po 30 metų Dievas jai pasakė, jog gali nutraukti celibatą ir „linksmintis“.
Taip pat 1978 m. R. von Werder netgi sakė pamokslą prie Baltųjų rūmų Vašingtone, kviesdama Rusiją atsiversti į Dievą. Apie tai plačiau papasakosime kiek toliau tekste.
Kaip ji atskleidė 15min, tai padaryti ją įkvėpė prisiminimai apie jos mirusį tėvą ir jo energingas, prieš komunizmą nukreiptas viešas kalbas.
R.von Werder po JAV su savo programa keliavo 14 metų – iki 1987 m. Vėliau ji tapo erotinių vaizdo klipų prodiusere. Klipuose, kuriuose vaidino ir pati, R. von Werder dažnai prisiimdavo dominuojančios moters vaidmenį.
Pamoksluose ir vėlesnėje veikloje ji vis labiau tolo nuo tradicinės krikščionybės, pabrėžė moteriškumą, pasisakė už matriarchatą, aiškino, kad moteriškumas ir dieviškumas yra tiesiogiai susiję.
Galiausiai ji įkūrė savo pačios bažnyčią. 2004 m. ji pasivadino „Motinos-Dievo bažnyčios guru Rasa“ (Guru Rasa of the Church of the Mother-God), ir įkūrė internetinį puslapį „Moterie, tu esi Dievas“ („Women, Thou Art God“).
Čia ji iki šiol skelbia tikėjimo tiesas ir pardavinėja knygas. Įspėjame – kai kurios puslapyje esančiose nuotraukose nuogas kūnas demonstruojamas atvirai. Tad atsidarinėkite nuorodą atsargiai.
„Ji yra Dievo įrankis, kuri Dievo ieško pirmiau visų kitų dalykų, ir susilaukė palaiminimo iš Jėzaus, Marijos ir Šventos dvasios. Tarp jos patirtų malonių yra mistinė santuoka su Dievu, Dievo išvydimas savo akimis (dukart!) ir dieviška žymė viduje. Ji supranta ir krikščionybę, ir jogą. Ją Dievas pasiuntė, kad suteiktų stiprybės moterims ir kad atkurtų Dievo kaip Motinos garbinimą“, – taip R.von Werder pristato jos puslapis.
Nepamiršta lietuvių kalbos
Ties čia tekstas galėjo ir baigtis, jei nebūtų pavykę susisiekti su pačia R.von Werder. Tačiau pavyko.
R.von Werder kontaktus pavyko rasti būtent minėtame interneto puslapyje. Rašydamas el. laišką nežinojau, kiek jai yra svarbi jos lietuviška kilmė ir kiek ji nori bendrauti su žiniasklaida. Buvau nusiteikęs tam, kad atsakymo negausiu.
Tačiau R.von Werder atrašė labai greitai – po kelių valandų. „Laba diena, ponas Antanavičius“ – jos laiškas prasidėjo lietuviškai.
Toliau tęsėsi angliškai, tačiau apie ryšius su Lietuva R.von Werder dalijosi noriai. Jos pasakojimas atskleidžia lietuvių bendruomenės gyvenimo 1950–1960 m. JAV detales.
Ji ne tik patvirtino, kad gimė lietuvių šeimoje ir Jakštaitė išties yra jos gimtoji pavardė, bet ir atskleidė, kad jos tėvas – Stasys Jakštas – buvo profesorius, rašytojas ir poetas, kuriam viename Kauno muziejų yra įrengta atminimo lenta.
„Jis man buvo puikus nuolatinio mokymosi, nuolatinio rašymo pavyzdys – jis buvo poetas. Jis vertė istorijos knygas iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą“, – pasakojo R.von Werder.
R.von Werder teigimu, tėvo dėka ji JAV augo apsupta lietuvių kultūros. Tėvas, su pagarba pasakojo ji, buvo vienas aktyviausių ir labiausiai išsilavinusių bendruomenės žmonių. Jis dažnai sakydavo viešas kalbas, kritikavusias SSRS ir komunizmą.
„Mes gyvenome lietuvių bendruomenėje, susibūrusioje apie bažnyčią Niuarke, Naujajame Džersyje. Tėtis dirbo kartu su bažnyčia, kad įkurtų mokyklą, kuri leistų nepamiršti mūsų kultūros. Joje buvo 27 mokytojai. Visi lietuviai vaikai mūsų bendruomenėje ėjo į ją. Mokykla veikė bažnyčios pamaldų salėje“, – pasakojo R.von Werder.
Vaikystėje kiekvieną šeštadien Rasa ėjo lietuvišką mokyklėlę, o sekmadieniais – į lietuviškas pamaldas. Ji atskleidė, kad ją katekizmo mokė kontempliatyvios lietuvių vienuolės.
„Jos man paliko didžiulį įspūdį. Mūsų pamokos vyko gotikinėje bažnyčioje, kunigas vėliau tikrino mūsų žinias, ir, žinoma, aš ten atlikau išpažintį, priėmiau komuniją. Tai man labai daug reiškė ir buvo mano gyvenimo pamatas“, – sakė R.von Werder.
Jos teigimu, visi vaikai mokėjo Lietuvos himną ir jis buvo giedamas prieš visas šventes – gimtadienius ir kitas šventes.
„Lietuva, tėvyne mūsų ir taip toliau. (Himno žodžius R.von Werder laiške parašė lietuviškai – red. past.). Lietuvos vėliava kabėjo kiekvieno mūsų namuose. Pagarba buvo didžiulė“, – laiške dėstė buvusi šokėja.
Pasak R.von Werder, jos mama taip pat buvo aktyvi bendruomenės narė. Ji režisavo kalėdinius spektaklius, kuriuose vaidino bendruomenės vaikai.
„Abu mano tėvai turėjo daug talentų ir įgūdžių – mano tėtis buvo intelektualas, o mano mama buvo menininkė“, – teigė ji.
R.von Werder žodžius pavyko patikrinti suvedus „Stasys Jakštas“ į „Google“ paiešką ir radus jam skirtą puslapį „Wikipedia“ enciklopedijoje.
Čia rašoma, kad S.Jakštas buvo mokytojas, poetas ir redaktorius, kuris po karo pasitraukė į JAV ir ten vadovavo lietuvių šeštadieninei mokyklai. Taip pat minima, kad jo eilėraščiai spausdinti JAV lietuvių laikraščiuose, o atkūrus Nepriklausomybę rinktinės išleistos ir Lietuvoje. Apie jo dukrą nerašoma, tačiau biografijos faktai sutampa su tuo, ką mini R.von Werder.
S.Jakšto eilėraščių galima rasti ir kituose puslapiuose, esama ir šiek tiek informacijos apie jo veiklą JAV. Visa tai patvirtina R.von Werder pasakojimą.
Lietuvių kalbos mokėsi su Naujuoju Testamentu
R.von Werder laiške 15min užtikrintai teigia, kad didžiuojasi savo kilme.
„Aš didžiuojuosi savo kilme ir kultūra, ką gavau per savo šaknis. Aš pasižymiu geromis manieromis ir kultūriniu skoniu. Mano tėvai nuo vaikystės mane supažindino su baletu, opera ir klasikine muzika. Aš taip pat vertinu meną. Mano tėvai man perdavė tai, kuo tikėjo ir ką vertino patys“, – sakė R.von Werder.
R. von Werder pasakojo, kad tėvų šalimi domėjosi ir pati – klausėsi audioįrašų apie Lietuvos istoriją, geografiją ir taip toliau.
„Man augant tėtis nuolat kartojo – „Privalai mokytis“. Aš jo visada klausiau. Iki šiandienos aš vis dar mokausi“, – sako R.von Werder.
Nepamiršti lietuvių kalbos R.von Werder padėjo ir... Naujasis Testamentas.
„Prieš kurį laiką aš įsigijau viso Naujojo Testamento DVD diskus lietuvių kalba. Tada perrašiau visus diskus CD formatu ir klausiausi jų vėl ir vėl. Kodėl? Kad nepamirščiau kalbos.
Prieš kurį laiką aš įsigijau viso Naujojo Testamento DVD diskus lietuvių kalba. Tada perrašiau visus diskus CD formatu ir klausiausi jų vėl ir vėl. Kodėl? Kad nepamirščiau kalbos.
Niekas iš mano giminių nebekalba lietuviškai – net mano teta, kuri mirė prieš 7 metus, būdama 91 metų, bendravo tik angliškai. Aš neturėjau su kuo bendrauti lietuvių kalba, bet aš, nepaisant to, nenorėjau jos pamiršti. Juk tai buvo mano pirmoji išmokta kalba“, – rašė R.von Werder.
Abu R.von Werder tėvai mirė 1979 m. Ji teigia teigia, kad tai, kad nepamiršti lietuvių kalbos ją skatina ir prisiminimai apie tėtį ir noras jį pradžiuginti.
„Aš žinau, kad tėtis, iš Dangaus stebėdamas mane, džiaugėsi, kad aš nepamiršau lietuvių kalbos. Jis labai pyko, kad, kai dar buvome vaikais, mes neskyrėme kalbai didelio dėmesio, bet ką mes galėjome padaryti? Aš jaučiu, kad jis džiaugėsi, nes aš tobulinau savo įgūdžius, nors neturėjau su kuo kalbėti“, – rašė R.von Werder.
Ryšių su Lietuva R.von Werder ieškojo ir kitur. Ji prisiminė, kaip prieš kurį laiką ją kamavo streso sukelta nervų liga, kurios diagnozuoti nesugebėjo joks gydytojas.
„Aš daug metų meldžiausi, kad rasčiau gerą gydytoją. Vieną dieną aš užsukau į kliniką Niujorke ir perskaičiau jų gydytojų pavardes. Iš vieno pavardės supratau, kad jis turbūt lietuvis. Aš supratau, kad tai gali būti atsakas į maldas! Aš pradėjau pas jį lankytis ir jis visada žinojo, kaip mane pagydyti“, – ji dalinosi prisiminimais.
Taip pat ji prisiminė, kaip vieną dieną užsukusi į alkoholio parduotuvę netoli jos namų išvydo, kad joje kaba Lietuvos vėliavos spalvų užuolaidos, taip pat geltonos, žalios ir raudonos spalvų deriniu yra perdažytos sienos.
„Paklausiau pardavėjos, kodėl būtent tokios spalvos. Ji sakė, kad buvusiam parduotuvės savininkui tiesiog patiko užuolaidų spalvos ir jis perdažė sienas, kad spalvos derėtų. Aš pagalvojau – tikriausiai Dievas siunčia žinią, kad aš žinočiau, kad galiu čia eiti“, – prisiminė R.von Werder.
Ragino Rusiją atsiversti į krikščionybę
Jau minėjome, kad R.von Werder keliavo po JAV, šokdama įvairiuose baruose, kabaretuose ir klubuose ir šiuos pasirodymus derindama su pamokslais. Vienas jos pasirodymas 1978 m. buvo ypatingas.
1978 m. R.von Werder sakė pamokslą Lafajeto aikštėje – viešoje aikštėje Vašingtone, prieš pat Baltuosius rūmus. Tuo metu tarp JAV ir SSRS vyko aukšto lygio derybos dėl nusiginklavimo.
Pamokslo metu R.von Werder prabilo apie komunizmo grėsmę ir kvietė visus klausytojus drauge kalbėti rožinį už Rusijos atsivertimą į krikščionybę, antraip pasaulio laukia pavojingas karas. O vakare ji surengė savo šokių pasirodymą netoliese esančiame klube.
Klausytis striptizo šokėjos-kultūristės-pamokslininkės susirinko susirinko šimtai klausytojų ir dešimtys žurnalistų.
Pamokslą aprašė svarbiausias Vašingtono laikraštis „Washington Post“ ir kiti JAV dienraščiai. R.von Werder jau buvo gana gerai žinoma, nors vertinama labai prieštaringai, o pamokslo aplinkybės – striptizo šokėja prie Baltųjų rūmų ragina melstis už Rusijos atsivertimą į krikščionybę – kėlė visuomenės susidomėjimą.
Savo laiške 15min R.von Werder teigė, kad sprendimą sakyti pamokslą tokia politizuota tema ir tokioje vietoje lėmė būtent jos tėvo įtaka ir vaikystėje bažnyčioje girdėtos pamaldos, kurių metu dažnai akcentuota ši tema.
Pasak R.von Werder, jos tėtis buvo geras viešasis kalbėtojas, nuolat pasisakydavo įvairiuose lietuvių renginiuose. Vienas ypač akcentuotų jo dalykų buvo, kad reikia kovoti prieš komunizmą ir taip siekti Lietuvos išlaisvinimo iš Rusijos gniaužtų.
„Ši mintis man ypač įstrigo. Iš [lietuviškos] bažnyčios aš išmokau ir „Fatimos pamokslą“, kuris teigė: „kalbėkite rožinį už Rusijos atsivertimą, arba daug tautų bus sunaikinta“. Dėl mano tikėjimo ir supratimo šventoji mergelė pasirinko mane, kad aš pasakyčiau kalbą apie Fatimos mergelę prieš Baltuosius rūmus“, – 15min pasakojo R.von Werder.
R.von Werder tiki, kad šis pamokslas jo klausiusiųjų maldos prisidėjo prie komunizmo žlugimo po keliolikos metų, o kartu ir prie Lietuvos išsilaisvinimo.
„Tai buvo stebuklingas įvykis, kuriam pasiekti Šventoji mergelė pasitelkė mane. Tai labai svarbu“, – sako ji.
Vis dar rašo knygas
Dabar R.von Werder gyvena Niujorke. Ji apie septynias valandas per dieną kasdien praleidžia rašydama.
Savo svetainę „Woman, Thou Art God“ R.von Werder vadina „internetiniu universitetu“.
Ji 15min teigė, kad, iš viso šioje svetainėje esama apie 6 tūkst. puslapių jos parašytų tekstų – straipsnių ir knygų. Iš viso ji parašė apie 20 knygų, o puslapį naujais straipsniais atnaujina kone kasdien.
Taip pat ji sakė šiuo metu rašanti 3 naujas knygas, o dvi jau yra baigtos ir netrukus bus išleistos. Šios knygos yra apie jos ankstyvąjį gyvenimą, apie religiją ir apie tai, kaip interpretuoti sapnus.
Taip pat R.von Werder turi savo „Youtube“ kanalą.
Dar viena R.von Werder teikianti malonumą veikla yra bendravimas su studentais.
„Studentai manimi žavisi, nes esu ryški asmenybė.
Studentai manimi žavisi, nes esu ryški asmenybė.
Esu vyriausia moteris, kuri eina linksmintis, laimi hiphopo šokių konkursus, seksualiai rengiasi, yra draugiška, juos mėgsta ir taip toliau. Aš su studentais daug kalbu apie savo knygas ir neformaliai mokau juos kai kurių dalykų, apie kuriuos juose rašau“, – sako R.von Werder.
Tiesa, pastaruoju metu R.von Werder baruose ir kavinėse nesilanko. Pastarąjį pusmetį ji teigia tam neturėjo laiko dėl darbų, o dabar jie ir taip yra uždaryti.
R. von Werder sako norinti, kad bent viena jos knyga arba knyga apie ją pasirodytų ir lietuvių kalba. Jos teigimu, ji mielai bendradarbiautų su kuria nors Lietuvos leidykla, kurią tai sudomintų.
Buvusi striptizo šokėja pripažįsta, kad žmones visgi labiausiai domina ne tai, ką ji vadina savo „dvasiniais pasiekimais“, o veikla pramogų versle ir iškovoti grožio konkursuose pasiekimai.
Todėl savo interneto puslapyje, nors jis pirmiausia skirtas jos skelbiamai religijai, dėmesio ji skiria ir šiam gyvenimo etapui. Ir kelia tikrai ne pačias kukliausias savo nuotraukas.
„Man tai nėra svarbiausi pasiekimai gyvenime. Svarbu yra tai, kad mačiau Dievą, kad gavau vidinį dieviškąjį palaiminimą. Bet daugeliui tai, kaip aš atrodžiau ir atrodau, įdomiau negu mano didūs dvasiniai pasiekimai. Tad aš dalinuosi visa informacija. Kad ir kas domina žmones, jie gali rasti tai, kas jiems įdomu“, – sako R.von Werder.
