„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tai įdomu: 1920–1940 m. Seimo nariai skaičiais

Atėjus Seimo rinkimams, kviečiame prisiminti istoriją ir susipažinti su įdomiais faktais ir skaičiais apie tarpukario Lietuvos Seimus. Informaciją parengė Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus specialistė Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Rinkimai į Steigiamąjį Seimą Alytuje, 1920 m. gegužė
Rinkimai į Steigiamąjį Seimą Alytuje, 1920 m. gegužė / epaveldas.lt nuotr.

Seimo narių skaičius mažėjo nuo 112 iki 49

1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičių nustatė Seimo rinkimų įstatymas. Seimo narių skaičius kito atsižvelgiant į to meto Lietuvos Respublikos teritorijos dydį.

Lrs.lt nuotr. /III Seimo nariai
Lrs.lt nuotr. /III Seimo nariai

Išimtis – Ketvirtasis Seimas, kuris buvo renkamas netiesioginiuose rinkimuose, o jo narių skaičius buvo sumažintas dėl to, kad į parlamentą nepatektų opozicinių partijų atstovai. Šiam Seimui buvo numatytas tik pritariamasis vaidmuo, o reali valdžia buvo sutelkta Lietuvos Respublikos Prezidento rankose.

112 – tiek Seimo narių sudarė Steigiamąjį Seimą (1920–1922 m.).

78 – tiek Seimo narių sudarė Pirmąjį (1922–1923 m.) ir Antrąjį (1923–1926 m.) Seimus.

85 – tiek Seimo narių sudarė Trečiąjį Seimą (1926–1927 m.).

49 – tiek Seimo narių sudarė Ketvirtąjį Seimą (1936–1940 m.).

Seimo nario pareigas iš viso ėjo 319 Lietuvos Respublikos piliečių

1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo nariais buvo 319 labai skirtingo išsilavinimo ir profesijų Lietuvos piliečiai: teisininkai, dvasininkai, ūkininkai, mokytojai, medikai, universitetų dėstytojai, profesoriai, diplomatai, verslininkai ir kitų profesijų atstovai.

To meto Lietuvos Respublikos Seimo nariais buvo 308 vyrai ir 11 moterų. Vyrai sudarė 96,55 proc. visų to meto Seimo narių, o moterys – 3,45 proc.

Seimo narėmis buvo 11 moterų

1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas ėjo 319 Lietuvos Respublikos piliečiai, iš jų tik 11 buvo moterys.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr., GEK 17154/Steigiamojo Seimo narės 1920 m. Iš kairės sėdi: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdelena Draugelytė-Galdikienė; iš kairės stovi: Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Salomėja Stakauskaitė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr., GEK 17154/Steigiamojo Seimo narės 1920 m. Iš kairės sėdi: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdelena Draugelytė-Galdikienė; iš kairės stovi: Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Salomėja Stakauskaitė

8 – tiek moterų dirbo Steigiamajame Seime (1920–1922 m.). Į Seimą buvo išrinktos 5 moterys, tačiau per visą kadenciją dirbo 8.

4 – tiek moterų dirbo Pirmajame Seime (1922–1923 m.). Į Seimą buvo išrinktos 3 moterys, tačiau per visą kadenciją dirbo 4.

3 – tiek moterų dirbo Antrajame Seime (1923–1926 m.).

4 – tiek moterų dirbo Trečiajame Seime (1926–1927 m.).

0 – tiek moterų dirbo Ketvirtajame Seime (1936–1940 m.).

1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo narės: Felicija Bortkevičienė, Magdalena Galdikienė (Draugelytė), Emilija Gvildienė (Spudytė), Stefanija Ladigienė (Ladygienė), Morta Lukošytė, Veronika Mackevičiūtė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liuda Purėnienė, Ona Račiukaitienė (Muraškaitė), Salomėja Stakauskaitė, Emilija Šabinienė.

1920–1927 m. Seimo nariais buvo renkami Lietuvos piliečiai nuo 24 metų amžiaus

Pagal 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją, Lietuvos Respublikos Seimo nariu galėjo būti renkami 24 metų visateisiai Lietuvos Respublikos piliečiai vyrai ir moterys. Pagal 1928 ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijas, Seimo nariu galėjo būti renkamas Lietuvos pilietis, kuriam rinkimų dieną buvo sukakę 30 metų.

Palyginimui: šių dienų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinta, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų.

Seimo Pirmininko pareigas ėjo 7 Lietuvos Respublikos piliečiai

1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas ėjo: Aleksandras Stulginskis, Justinas Staugaitis, Leonas Bistras, Antanas Tumėnas, Vytautas Petrulis, Jonas Staugaitis, Konstantinas Šakenis. 1920–1940 m. nebuvo nė vienos Seimo pirmininkės moters.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr., eksponatas . P-08689/1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimai Radviliškyje
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr., eksponatas . P-08689/1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimai Radviliškyje

Palyginimui: 1990–2019 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pareigas ėjo 10 asmenų, iš jų 8 vyrai: Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Česlovas Juršėnas, Artūras Paulauskas, Vydas Gedvilas, Viktoras Muntianas, Arūnas Valinskas, Viktoras Pranckietis ir 2 moterys: Irena Degutienė ir Loreta Graužinienė.

Seimo nariais yra buvę 9 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų, iš jų 9 yra ėję Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas 1920–1927 m.:

6 signatarai dirbo Steigiamajame Seime (1920–1922 m.).

4 signatarai dirbo Pirmajame Seime (1922–1923 m.).

2 signatarai dirbo Antrajame Seime (1923–1926 m.).

4 signatarai dirbo Trečiajame Seime (1926–1927 m.).

0 signatarų dirbo Ketvirtajame Seime (1936–1940 m.).

Seimo nariai – ministrai, ministrai pirmininkai ir prezidentai

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto nariais buvo 100 Lietuvos Respublikos piliečių, iš jų 40 yra buvę ir Lietuvos Respublikos Seimo nariais.

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas ėjo 12 asmenų, iš jų 8 yra buvę Lietuvos Respublikos Seimo nariais.

1919–1940 m. Lietuvos Respublikos Prezidentu buvo išrinkti trys Lietuvos piliečiai, visi jie yra buvę Lietuvos Respublikos Seimo nariais.

Aleksandras Stulginskis, 1920–1926 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, buvo Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.), Pirmojo (1922–1923 m.) ir Trečiojo (1926–1927 m.) Seimo narys bei Steigiamojo ir Trečiojo Seimo pirmininkas.

epaveldas.lt nuotr. /Prezidentas Aleksandras Stulginskis
epaveldas.lt nuotr. /Prezidentas Aleksandras Stulginskis

Kazys Grinius, 1926 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, buvo Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.), Pirmojo (1922–1923 m.), Antrojo (1923–1926 m.) ir Trečiojo (1926–1927 m.) Seimo narys.

Antanas Smetona, 1919–1920 m. ėjęs Lietuvos Valstybės Prezidento, 1926–1940 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, buvo Trečiojo (1926–1927 m.) Seimo narys.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų