Lietuvoje dujų kamerose vykdyti mirties bausmes nuspręsta argumentuojant humaniškumu. Kalbėta, kad dujų kamera atims žmogui gyvybę be kančių ir brutalumo.
Už kokius nusikaltimus tarpukario Lietuvoje buvo baudžiama mirties bausme? Ką padarė tie devyni žmonės, kad susilaukė tokio griežto nuosprendžio?
Tai – pirmasis iš dviejų 15min tekstų, kurie papasakos apie nusikaltimus, jų vykdytojams lėmusiems griežčiausią bausmę. Šiame tekste rasite aprašytas 4 nusikaltėlių ir jų nusikaltimų istorijas.
Du iš jų išžudė šeimas. Trečiasis buvo kontrabandininkas, nužudęs pasienio policininką. Ketvirtasis – ūkininkų streiko dalyvis, terorizavęs savo kraštą, taip pat įvykdęs ir žmogžudystę.
Penkios aukos, vienas plaktukas
Pirmuoju dujų kameroje mirti nuteistu mirtininku tapo stalius Bronius Pogužinskas, Smilgių miestelyje Panevėžio apskrityje plaktuko smūgiais išžudęs keturių asmenų žydų šeimą ir jų tarnaitę. Ši istorija susilaukė ne tik Lietuvos žiniasklaidos, bet ir užsienio spaudos dėmesio.
Žmogžudystė įvyko 1936 m. gruodžio 17 d. vakare. 37 metų stalius B.Pogužinskas vakare po išgertuvių ėjo pro Fogelių šeimos namus, kur 55 metų amžiaus namų gyventoja Feiga Fogelienė uždarinėjo krautuvės langines ir duris.
Moteris jam pašvietė kelią į krautuvę, kur buvo 60-metis Feigos vyras Dovydas Fogelis su jų auginama ketverių metų globotine Balke Kubilinskaite.
B.Pogužinskas paprašė mergaitės atnešti vandens, o šeimininko – paduoti papirosų. Šiam pasisukus jų paimti, nusikaltėlis trenkė krautuvininkui keliais plaktuko smūgiais į galvą.
Su vandeniu sugrįžusią mergaitę ir vėliau pasikviestą F.Fogelienę jis taip pat užmušė.
Prasidėjo grobio paieškos. Spintose ir stalčiuose nusikaltėlis nieko nerado, bet iš kasos paėmė 180 litų.
Nepasisekė ir virtuvėje dirbusiai tarnaitei Marei Vaitkevičiūtei. Ją B.Pogužinskas taip pat be jokio pasigailėjimo nužudė.
Virtuvėje ant sienų kabojo žydų labdaros draugijų aukoms skirtos dėžutės. Jas draskydamas žudikas išgirdo beldimą į duris.
Atidaręs smogė pasirodžiusiam asmeniui tiesiai į galvą. Tai buvo Feiga Fogelaitė, 28 metų amžiaus krautuvininko dukterėčia.
Apie nusikaltimą Smilgių miestelyje sužinota apie pusę pirmos nakties. Miestelio panaktinis B.Tumas kieme surado F.Fogelaitės lavoną, o krautuvės viduje rasti likę keturi lavonai.
Į nusikaltimo vietą atvyko policija ir šauliai, po kurio laiko prisistatė ir kriminalinės policijos valdininkai. Po pirminių apžiūrų nustatyta, kad nusikaltimas padarytas kūju, prieita prie išvados, kad žmogžudys buvo vienas ir visus nužudė tuo pačiu įrankiu.
Tik vėliau išaiškėjo, kad mirties įrankis buvo plaktukas. Teisme jis kartu su kruvinais drabužiais buvo panaudotas kaip įrodymas.
Tyrimas parodė, kad nusikaltimo dieną statybos meistras Pogužinskas gėrė ir pas naujakurį Šontą, kur gyveno, grįžo gana vėlai.
Parėjęs pasiskundė, kad labai išsipurvino, plovė rankas ir suteptus drabužius. Anksti ryte išėjo į Gudžiūnus. Šeduvoje nusipirko arklį, vežimą, baltinius ir naujus batus.
Pareigūnai nusikaltėlį sulaikė Volmučių kaime, Gudžiūnų valsčiuje. Žudikas nusikaltimo bandė išsiginti, tačiau pareigūnams pateikus įrodymus, prisipažino ir papasakojo visas detales.
Suimtasis 1936 m. Kūčių dieną buvo įkalintas Panevėžio kalėjime.
Bylą Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo 1937 m. sausio 19 d. Teismas susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Salėn susirinko apie 100 laimingųjų, sugebėjusių gauti bilietus.
B.Pogužinskas, tvirto sudėjimo lenkakalbis statybos meistras, niekada nebuvo nei teistas, nei ką pavogęs. Žudikas tikino, kad nusikaltimą padarė girtas ir išankstinio plano neturėjo.
Užtat prokuroras pabrėžė, kad žmogžudys prisipažino tik priverstas aplinkybių. Kitu atveju būtų ramiai, be sąžinės graužaties, gyvenęs toliau ir linksmai atšventęs Kalėdas su žmona. Prokuroras teismo pareikalavo mirties bausmės.
Teisiamojo advokatas prašė pritaikyti švelnesnę bausmę, nes teisiamasis nebuvo nė karto teistas. Vis dėlto nusikaltėlis pripažintas kaltu ir sulaukė mirties bausmės, nors prašė pasigailėjimo.
To meto spauda teigė, kad B.Pogužinskas Panevėžio kalėjime jautėsi neramus, daug laiko leido melsdamasis ir visų klausinėjo, ar turi vilties likti gyvas.
Po nuosprendžio paskelbimo B.Pogužinskas žurnalistams sakė: „Esu griežtai nubaustas, nubaustas mirti, bet kažkodėl gyventi noriu. Duosiu apeliacijos skundą,– jeigu nepadės, malonės prašymo nerašysiu. Išsižadu savo gyvybės, bet labai gailiuosi negalėdamas atsilyginti tos skriaudos, kurią padariau tėvui, broliams, seseriai ir visai giminei. Jų vardas dešimtims metų liks suterštas...“
Nuosprendis buvo apskųstas Apeliaciniams rūmams ir Vyriausiajam Tribunolui, bet abu teismai nuosprendį patvirtino.
Kaip tik 1937 m. sausį buvo apsispręsta, kad mirties bausmė Lietuvoje nuo šiol bus vykdoma dujų kameroje. Priimti atitinkami įstatymų pakeitimai. Iki tol ji vykdyta sušaudant.
