Galėjo būti ir E raidė
Pirmosios Europos vėliavos egzistavo dar tarpukariu. Jas savo simboliais pasirinkdavo organizacijos, kurios siekė Europos susivienijimo. Dvi įtakingiausios tokios organizacijos buvo Tarptautinė Paneuropos sąjunga ir Europiečių judėjimas.
Tarptautinės Paneuropos sąjungos vėliavą – oranžinį skritulį ir raudoną kryžių mėlyname fone – matyti galite žemiau.
O Europiečių judėjimo vėliavą – žalią E raidę – matote čia.
Pasibaigus II pasauliniam karui, 1949 m. dešimt Europos šalių – Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija ir Švedija – įkūrė Europos Tarybą.
Šios iki šiol egzistuojančios organizacijos tikslas yra Europoje ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus. Ji veikia atskirai nuo Europos Sąjungos.
1950 m. ką tik įkurta Taryba ėmėsi ieškoti organizacijai tinkančio simbolio. Tam buvo sukurtas specialus komitetas, kuris svarstė skirtingus pasiūlymus.
Tarp didelį palaikymą turėjusių, bet galiausiai Tarybos simboliais netapusių vėliavų buvo būtent Tarptautinės Paneuropos sąjungos vėliava, kurią Tarybai priimti simboliu pasiūlė sąjungos prezidentas austras Richardas von Coudenhove-Calergis.
Jo teigimu, Europos vėliavoje privalėjo būti kryžius, nes tai „Europos moralinės vienybės simbolis“.
Ypač jis aukštino raudonos spalvos kryžių, kurį, jo teigimu, dėl Raudonojo kryžiaus organizacijos „atpažįsta visas pasaulis, tiek krikščioniškos, tiek nekrikščioniškos tautos“. R.von Coundehove-Calergio teigimu, raudonasis kryžius yra „tarptautinis dosnumo žmonių brolybės simbolis“.
Vis dėlto su tuo nesutiko musulmoniškoji Turkija, prie Europos Tarybos prisijungusi vos keletas mėnesių po jos įkūrimo. Turkai akcentavo, kad Europos vėliavoje neturėtų būti religinių simbolių.
Dar vienas iškeltas pasiūlymas buvo paremtas olimpiniais žiedais – pagal šį pasiūlymą, Europos vėliavoje turėjo būti aštuoni sidabriniai žiedai mėlyname fone. Tačiau šis dizainas buvo atmestas dėl žiedų panašumo į grandinę ir į nulius.
Kitas pasiūlymas buvo didelė geltona žvaigždė žydrame fone. Tačiau šio varianto irgi atsisakyta, nutarus, kad žvaigždė kels asociacijas su Teksaso valstijos JAV vėliava arba tuomet Belgijos dar valdyto Kongo vėliava, kurios vienas elementų irgi buvo žvaigždė žydrame fone.
Žvaigždynas ar žvaigždės rate?
Galiausiai liko du didžiausio palaikymo sulaukę pasiūlymai. Vienas buvo ispano Salvadoro de Madariagos pasiūlyta vėliava – auksinis žvaigždynas mėlyname fone.
Šio žvaigždyno žvaigždės simbolizavo Europos valstybių sostines ir apytiksles jų vietas, o didžiausia žvaigždė simbolizavo Strasbūrą – miestą, kuriame įsikūrė Europos Taryba.
Antrasis dizainas, sukurtas Arseno Heitzo, buvo panašus į S. de Madariagos. Tik pagal šį dizainą žvaigždės turėjo būti išdėstytos tvarkingai, ratu.
1953 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos konsultacinė asamblėja pasiūlė organizacijos simboliu pasirinkti būtent A.Heitzo variantą – penkiolika auksinių žvaigždžių, išdėstytų ratu. Žvaigždės turėjo simbolizuoti penkiolika tuometinių Europos Tarybos narių.
Tam paprieštaravo Vakarų Vokietija – pagal šį dizainą savo žvaigždę gavo ir tuomet Europos Tarybai priklausęs Saro protektoratas, tad jam buvo suteiktas lygiavertis kitoms Europos Tarybos narėms statusas.
Saro protektoratas buvo nedidelė teritorija, po II pasaulinio karo atskirta nuo Vokietijos ir perduota administruoti Prancūzijai (jau 1956 m. jis buvo vėl prijungtas prie Vakarų Vokietijos).
Įvertinęs Vokietijos argumentus, Europos Tarybos ministrų komitetas (pagrindinis Europos Tarybos sprendimų priėmimo organas) nutarė pritarti konsultacijos asamblėjos pasiūlymui dėl ratu išdėstytų žvaigždžių, tačiau pakoregavo šį pasiūlymą nutaręs, kad žvaigždžių bus tik dvylika ir jų skaičius bus fiksuotas.
Komitetas nusprendė, kad žvaigždės simbolizuoja ne atskiras šalis ar kitus konkrečius objektus, o „tobulumą ir visuotinumą“. Taip gimė dabar puikiai atpažįstama vėliava.
1955 m. gruodžio 8 d. Europos Taryba šią vėliavą pradėjo naudoti oficialiai.
Organizacija iškart pabrėžė, kad ji naudoja šį simbolį ne kaip išskirtinį savo simbolį, bet kaip visos Europos simbolį. Dėl to Europos Taryba ragino ir kitas europines tarptautines organizacijas kaip simbolį naudoti būtent šią vėliavą.
1983 m. šią vėliavą oficialiai pradėjo naudoti Europos Parlamentas. Jis pasiūlė, kad visa Europos Bendrija – Europos Sąjungos pirmtakė – irgi turėtų pradėti oficialiai naudoti šią vėliavą.
Tačiau šis pasiūlymas sulaukė konkurencijos. Kitąmet gimė ir specialaus komiteto, sukurto ieškoti būdų, kaip veiksmingiau kurti vieningos Europos įvaizdį pasaulyje, pasiūlymas Europos Bendrijai naudoti beveik tokią pačią vėliavą, tik su E raide viduryje. Šis dizainas turėjo tapti oficialia Europos Bendrijos vėliava.
Dėl šio pasiūlymo kilo karštos diskusijos. Kai kurios Europos Bendrijos narės apskritai prieštaravo bendros organizacijos vėliavos idėjai.
Galiausiai prieita prie kompromiso – apsispręsta Europos Bendrijos vėliavos idėjos atsisakyti, o vietoje to kaip Bendriją vienijantį simbolį pradėti naudoti tą pačią Europos Tarybos tuomet jau beveik 30 metų naudojamą vėliavą. Bet įvardijant ją ne vėliava, o Europos Bendrijos „emblema“.
Vis dėlto šis lingvistinis žaidimas nepasiekė tikslo. Dvylika auksinių žvaigždžių mėlyname fone nuolat pradėjo plevėsuoti greta nacionalinių valstybių vėliavų, ir visuomenė šį simbolį iš karto pradėjo vadinti ne emblema, o vėliava.
1992 m. Mastrichto sutartimi įsteigus Europos Sąjungą, pakeitusia Europos Bendriją, situacija nepasikeitė. Nors oficialiuose Sąjungos dokumentuose egzistavo žodis „emblema“, dauguma europiečių 12 auksinių žvaigždžių mėlyname fone suprato kaip vėliavą.
Europos Sąjungos funkcionavimą apibrėžiančiose sutartyse ES vėliavos paminėjimo nerasime ir dabar. Vėliavą oficialiu ES simboliu ketinta įteisinti priimant Europos konstituciją. Tačiau šio dokumento priėmimui žlugus, jį pakeitusioje Lisabonos sutartyje ES vėliava nėra minima.
Tačiau, nors oficialiai ir neįteisinta, praktikoje Europos vėliava funkcionuoja kaip Europos Sąjungos vėliava, ir ją atpažįsta kone kiekvienas europietis. Daugelis net nežino, kad šios vėliavos istorija – senesnė negu Europos Sąjungos ir kad ji simbolizuoja ne tik ES, bet ir visą Europą.