Majonezas dar nebuvo tiek paplitęs, kaip dabar, tačiau buvo įprasta, kad jį žmonės namuose gaminasi patys. Dažniausiai jis buvo naudojamas kaip padažas mėsiškiems patiekalams.
Portalas 15min Velykų proga kviečia susipažinti su trumpa majonezo istorija – ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Ją parengti portalui padėjo istorinės lietuvių virtuvės tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas.
Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2019 m.
Majonezo kilmė – paslaptis
Kur pirmąkart pagamintas majonezas ir kas jį išrado, nėra visiškai aišku.
Dalis kulinarijos istorikų šio patiekalo išradimą priskiria Rišeljė kunigaikščiui, kuris 1756 m., vykstant Septynerių metų karui, vadovavo prancūzų pajėgoms, užėmusioms Mahono uostą Minorkos saloje Viduržemio jūroje.
Ši sala dabar priklauso Ispanijai. Pasakojama, kad būtent čia kunigaikštis ar jo virėjas pirmąkart pagamino (galimai nusižiūrėjus receptą iš vietinių) padažą, pagal uosto vardą gavusį mahonezo pavadinimą.
Kita versija tvirtina, kad majonezas pirmąkart sukurtas buvo Bajonės mieste Prancūzijoje ir pirmiausia vadinosi bajonezu, tačiau vėliau jo pavadinimas pakito. Dar viena versija teigia, kad šio padažo pavadinimas kilo iš senosios prancūzų kalbos žodžio moyeu , reiškusio „kiaušinio trynį“.
Versijų esama ir daugiau. Kuri teisinga, nežinia, tačiau pačioje XIX a. pradžioje majonezas buvo pradėtas minėti prancūziškose kulinarijos knygose, o jau netrukus – ir amerikiečių ar britų kulinarijos knygų skyriuose, dedikuotuose prancūzų virtuvei.
