Tai didele dalimi lėmė faktas, kad nė vienas pasikėsinimas nebuvo sėkmingas – visi trys taikiniais tapę politikai išgyveno.
1921 m. pasikėsinta į užsienio reikalų ministrą Juozą Purickį ir finansų, prekybos ir pramonės ministrą Ernestą Galvanauską, 1929 m. – į ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą.
Pastarojo pasikėsinimo vykdytojai buvo išaiškinti, kitų dviejų – ne. Beveik neabejotina, kad nė vienas iš trijų pasikėsinimų nebuvo suplanuotas užsienyje – juos vykdė patys lietuviai, tik turėję kitokį negu ministrai ar premjeras požiūrį į politiką ir bijoję dėl šalies ateities.
Dukart užpuolikų ginklai buvo pistoletai, vienąkart – bomba. Portalas 15min trumpai papasakoja apie visus tris pasikėsinimus – jų kontekstą, kaip jie įvyko ir po to sekusius įvykius.
Juozas Purickis
Pirmojo iš trijų pasikėsinimų taikiniu tapo tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Purickis. Pasikėsinimas buvo įgyvendintas 1921 m. birželio 19-osios naktį.
Kol politikas miegojo, prie jo miegamojo lango apie 2 val. 30 min. prisėlinęs užpuolikas iš pistoleto šovė pro langą. Kulka pataikė į sieną ties J.Purickio krūtine.
Užpuolikas pabėgo per sodą. Lauke buvo rasta popieriaus skiautė su ant jos nupiešta kaukole. Policija pradėjo tyrimą, traktuodama nusikaltimą kaip politinį.