Esant paprastoms, kasdieninėms sąlygom, gėlas vanduo iš Nemuno teka į Kuršių marias, o iš ten per Klaipėdos sąsiaurį keliauja toliau į Baltijos jūrą. Tačiau susidarius ypatingoms sąlygoms, kai druskėtas jūros vanduo įteka į marias, taip sulaikydamas gėlą vandenį ir pakeldamas bendrą vandens lygį tiek Klaipėdos uoste, tiek Kuršių mariose.
Klaipėdos uosto išskirtinis bruožas – ir jūros vartų konstrukcija. Jame nėra avanuosto – nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Tai leidžia vakarų ir pietvakarių krypties vėjų sukeltam bangavimui įtakoti Klaipėdos uostą. Tokia uosto vartų konstrukcija visiškai neapsaugo vidinės uosto akvatorijos nuo bangų. Todėl esant stipriam bangavimui Baltijos jūroje prie Klaipėdos, uostas trumpam stabdo savo darbą, nes jūroje vykstančio bangavimo alsavimas jaučiamas ir prie Danės upės žiočių ir dar piečiau uoste.
Visi neįprasti, išskirtinio pobūdžio reiškiniai, pasireiškiantys tik esant tam tikroms sąlygoms vadinami fenomenais. Kartais jie sukelia laivų avarines situacijas. Atmintyje dar gyva 1981 metų tankerio „Globe Asimi“ avarija, kurią kaip tik ir lėmė pasireiškę fenomenai. Dėl jų ant šiaurinio molo užmestas tanklaivis lūžo pusiau. Išsiliejo apie 16 500 tonų sieringo mazuto ir 230 tonų naftos. Smėlio paplūdimiai nuo Melnragės iki Būtingės pasidengė nuodingu naftos mišiniu. Avarijos pasekmės dar ir dabar jaučiamos.
Nors uosto molai buvo rekonstruoti, pailginti ir pakeista jų kryptis, tačiau uoste vis tiek pasireiškia fenomenai, kurie lemia neįpratus reiškinius, kaip spaudoje aprašyta 2017 vasario 22 d.: „Incidentas nutiko 12 val. 40 min. Laivas „Svyatitel Aleksiy“, kuris į Klaipėdos uostą atplaukė šį rytą, 5 val., staiga tapo nevaldomas...“.
Profesorius dr. V. Kirlys įvardino tris dažniausiai ir aktyviausiai Klaipėdos uoste pasireiškiančius fenomenus: 1. Trauklys, traukmuo, traukūnas, seiša (rus. „tiagun“, angl. „harbour ascillation“, „seiches“). Tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivus. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi, laivus prie krantinės tvirtinantys lynai. 2. Blaškiava, blaška (rus. „tolčeja“, angl. „cross sea“). Tai – netvarkingas, chaotiškas bangavimas, kai skirtingų krypčių bangų sandūroje ant didesnių bangų lipa mažesnės bangos, o ant šių – dar mažesnės. 3. Vandensruva (rus. „vodianaja struja“, angl. „water flow“, „stream“). Tai – skirtingų krypčių vandens sluoksnių (tiek vertikalioje, tiek horizontalioje plokštumose) judėjimas – srovės. Šie fenomenai gali pasireikšti ir po vieną, ir visi trys kartu. O ir dėl ne visai ištirtų jų susidarymo priežasčių, jie yra maišomi ir dažnai neteisingai pavadinami.
Klaipėdos sąsiauryje susidaryti blaškiavai palankios sąlygos yra beveik visada. Nes laivams išeinant iš uosto vartų, srovė iš Klaipėdos sąsiaurio visada susitinka su Baltijos jūroje vyraujančiomis srovėmis ir bangavimu. O tai, kad Baltijos jūra atrodo rami, nereiškia, kad siuba, ilgaperiodės žemo dažnio ir mažos amplitudės bangos nepasiekia Klaipėdos krantų. Nors ir ne visos žemo dažnio ilgaperiodės bangos sužadina uosto rezonansą.
Viena iš pagrindinių sąlygų įvykti uosto rezonansui, tai į uosto akvatoriją patekusi ilga banga turi būti kartotinio uosto akvatorijos pločio ilgio. Ši sąlyga taip pat lemia, kad traukūnas Klaipėdos uoste gali susidaryti tik vienoje vietoje uoste (kurioje bangos ilgis ir bus kartotinis uosto pločiui), kitur šio fenomeno gali ir nebūti. Taip pat reikia pastebėti, kad ir mažos amplitudes bangos (kai bangos aukštis mažiau nei 20 cm) gali sukelti stiprius horizontalius vandens masių judėjimus, vandensruvą. Tai ir pasireiškė šių metų lapkričio 25 dienos vakare ir 26-osios dieną.
O kur gimsta tos ilgaperiodės bangos, kurios sukelia tiek nemalonumų Klaipėdos uostui? Tai gali būti tiek Baltijos jūra, tiek Kuršių marios. Ir jei šiandien iš Baltijos jūros tik pietvakarių krypties bangos gali patekti į uosto akvatoriją, tai iš Kuršių marių bangų patekimas yra apribojamas tik akvatorijų gylio. Ilgaperiodės bangos dažniausiai yra sukuriamos audrų toli nuo uosto ir dėl bangų dispersinės savybės (skirtingo ilgio bangos keliauja skirtingais greičiais) ilgos bangos gali nukeliauti ilgesnį kelią sugerdamos trumpesnes bangas, taip ilgėdamos ir kaupdamos savyje energiją. Dar vienas ilgų bangų susidarymo mechanizmas yra staigus atmosferos slėgio svyravimas, taip yra sukeliamos cunamio tipo bangos, dar vadinamos meteocunamiais.
Prognozuoti traukūno susidarymą Klaipėdos uoste yra sudėtinga, nes esančios metodikos kurtos dar iki 2002 metų uosto vartų rekonstrukcijos, uosto gilinimo ir uosto krantinių rekonstrukcijų darbų, kurie įtakoja šio fenomeno susidarymą, stiprumą ir padėtį uoste. Kad galėtume prognozuoti traukūno susidarymą, neužtenka žinoti bangavimo, vandens lygio kitimo, atmosferos ciklonų centrų keliavimo kelių, reikalingos žinios, kaip buvo keičiamos uosto molų ir krantinių konfigūracijos, kaip buvo gilinamas uostas. O ir klimato kaita jau yra smarkiai pakeitusi vyraujančių bangų Baltijos jūroje kryptį, kuri šiai dienai yra sunkiai įvardijama. Tad ir uoste vykstantis fenomenai bus vis sunkiau prognozuojami.
