Po 1917 m. spalio revoliucijos atėję į valdžią bolševikai siekė kardinaliai keisti esamą visuomenės tvarką. V.Leninas užsibrėžė sukurti tobulą visuomenę, kuri atitiktų jo socialistinį supratimą.
Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, visuomenė, kokią tikėjosi sukurti Sovietų Sąjungos „architektas“, atrodo visiškai nereali ir utopinė.
Utopinė V.Lenino mokykla: klasės pažymį lemia vienas mokinys
Pagrindinis V.Lenino tikslas buvo kuo labiau nutolti nuo buvusios imperialistinės sistemos bei kapitalizmo.
Dėl to imtasi pertvarkyti visas gyvenimo sritis, pradedant nuo vietos, kur prasideda kiekvieno piliečio kelias – mokyklos.
Formuota mintis, kad kiekvienas vaikas yra vienodai gabus ir protingas, nes jo protas priklauso nuo sistemos, kurioje auga.
Be to, visuomenėje buvo pradėta skleisti idėja, kad „socialistinė sistema pati geriausia“. Iš šio teiginio buvo vedama išvada, kad sovietiniai vaikai auga geriausiomis sąlygomis, todėl visi yra protingi.
Dabar suprantame, kad toks mąstymas buvo absurdiškas. Vargu, ar gyvenimą galima vadinti „geriausiomis sąlygomis“, kai valstybėje karaliauja nuolatinis deficitas ir maisto prekių nepriteklius.
V.Leninas tikėjo, jog tik išsilavinusi visuomenė gali siekti socializmo idealų. Bet, pagal jį, mokykla turėjo skirti itin didelį dėmesį socialistinei ir komunistinei ideologijai.
Todėl pereita prie mokyklos atmetimo teorijos – atsisakyti įprastų pamokų, o vietoj jų mokyti ideologijai naudingų idėjų.