1937-1940 m. Lietuvoje mirties bausmė vykdyta tam pasitelkiant dujų kamerą, įrengtą Kauno I forte. Dujų kamera Lietuvoje veikė 1937–1940 m., joje įvykdytos bent 9 bausmės.
Lietuvoje dujų kamerose vykdyti mirties bausmes nuspręsta argumentuojant humaniškumu. Kalbėta, kad dujų kamera atims žmogui gyvybę be kančių ir brutalumo. Plačiau apie dujų kamerą Lietuvoje skaitykite čia.
Šiame tekste rasite aprašytas penkių nusikaltėlių ir jų nusikaltimų istorijas.
Tarp jų – Žemaitijoje siautėjęs plėšikas, Vilniaus krašto plėšikų gaujos vadas, žudikas sadistas ir nusikaltėlis, nužudęs jį atleidusio viršininko žmoną.
Pirmąjį tekstą, kur aprašytos dar keturių nusikaltėlių istorijos, rasite paspaudę šią nuoroda.
Kalėjimo bėglys
Aštuoni ginkluoti apiplėšimai, viena vagystė, du pasikėsinimai ir vienas nužudymas – už tokius nusikaltimus mirties bausme buvo nuteistas 1936 m. Žemaitijoje siautėjęs plėšikas Kazys Kataržis.
Tarpukario spauda jam buvo davusi skambią „Žmonių medžiotojo“ pravardę. Jis pats savo dienoraštyje savo nusikaltimus vadino „medžiokle prerijose“.
K.Kataržio istorija išskirtinė tuo, kad jis vienintelis iš nuteistųjų mirties bausme dujų kameroje laukdamas bausmės bandė pabėgti iš kalėjimo. Ir jam beveik pavyko.
K.Kataržis buvo tarnavęs kariuomenėje, tarnybą atliko mokomojoje kuopoje.
Ten kaip savamokslis išmoko rašyti, gavo puskarininkio laipsnį. Norėjo tarnauti ir toliau, bet dėl per menko išsilavinimo buvo paleistas į atsargą. Netrukus prasidėjo jo siautėjimas.
Užpuolęs Naciūnų dvaro savininką Adomą Šimkevičių, K.Kataržis jam peiliu subadė galvą ir pavogė 660 litų. Plūgų kaime grasindamas ginklu iš ūkininko Juozo Ligeikos atėmė 20 litų ir revolverį.
Kartu su bendru Jefremu Jemeljanovu Ivanuvkos kaime apvogė Aleksą Baravyką, iš jo pagrobė 3000 litų, laikrodį, medžioklinį šautuvą ir revolverį.
Vėliau ėmė siausti Padubysio valsčiuje. Zindulių kaime iš Juozo Chmieliausko atėmė 14 litų ir reikalavo aukso, o užpultajam bėgant šovė į jį, bet pataikė į šventą medalikėlį, kurį turėjo užpultasis – šis ir apsaugojo nuo mirties. Kitai jo aukai pasisekė mažiau.
Židikų kaime užpuolęs Joną Barvydį, nusikaltėlis keturiskart šovė iš revolverio, viena kulka pataikė tiesiai į į širdį. Ūkininkas mirė vietoje.
Tai dar ne visi K.Kataržio nusikaltimai, kuriuos išsiaiškino teismas. Prie durpyno sutikęs Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo prižiūrėtoją, kurį pažinojo iš ankstesnių laikų, kai atliko bausmę už kitą nusikaltimą, K.Kataržis į jį iškart iš keršto paleido kelias kulkas ir sužeidė.
Vėliau Gesaičių kaime iš ūkininko Vinco Juškos atėmė 350 JAV dolerių ir apie 1000 litų.
Netoli Kauno, Pažaislio valsčiuje, K.Kataržis turėjo merginą, kurią lankydavo. Kartą pas ją svečiuodamasis susipažino su policijos nuovados viršininku.
Pažintimi nusikaltėlis pasinaudojo, kai po apiplėšimo neturėjo kur išsikeisti dolerių. Per merginos tėvą įdavė nuovados viršininkui iškeisti dolerius, tikėdamasis taip išvengti atsakomybes. Ir pareigūnas išties jam padėjo. Už tai pareigūnas taip pat buvo teisiamas.
K.Kataržis buvo sulaikytas 1937 m. vasarą Aukštosios Panemunės kurorte Kaune.
Iš pradžių bandė gintis, bet paskui palūžo ir išdavė savo bendrininkus – J.Jemeljanovą, tėvą Povilą Kataržį, priimdavusį vogtus pinigus, Aleksą Slabšį, Juozą ir Kazį Daunius.
Jį teisė Šiaulių apygardos teismas. K.Kataržis, kaip teigė to meto spauda, teismui iš pradžių melavo esąs bemokslis, bet paaiškėjo, kad merginai jis rašydavo eilėraščius, taip pat rašė dienoraštį, kuriame apiplėšimus vadino „medžiokle prerijose“.
