Straipsnis buvo publikuotas 1933 m. liepos 17 d. „Lietuvos Aido“ numeryje.
Publikuojamo teksto kalba netaisyta. Po teksto pateikti keli patikslinimai ir papildymai.
Tekstas – žemiau.
Zarasų kurorte
Šią vasarą Zarasuose jaučiamas tikras kurortiškas gyvenimas. Ministerių kabinetui pripažinus Zarasus kurortu, zarasiškiai pasiryžo įrodyti, kad vertina kurorto suteikimo teisių naudą ir pasiryžę dirbti kurorto gražinimo ir tobulinimo darbą. Šie metai Zarasams kaip ir istoriški metai, nes zarasiškiai dabar parodė savo tikrąjį veidą: jei ką nuveikti pasiryžo – ištesi.
Šiais metais, kada vasarotojų skaičius žymiai padidėjo ir dar tebedidėja, ypač dabojama mieste švara. Jau ir patys gyventojai yra taip persisunkę kurortiška pažiūra, kad be jokio raginimo, kam kiek priklauso gatvės sklypo, visada jį švariai užlaiko.
Daugelis gyventojų, nežiūrint ir į sunkius metus, savo namus nudažė ir dar dabar tebedažo, kas itin Zarasams suteikia gražų vaizdą. Vietoje nugriautų lūšnų statomi nauji namai, Vytauto, Bukauto (Bukonto – red. pastaba) ir kitose gatvėse vietoje senų tvorų padarytos naujos ir atatinkama spalva nuteptos.
Darželiai irgi gražūs. Kai kurie gyventojai net samdė darželininką specialistą, kuris iš tikrųjų skoningai moka papuošti darželius.
Kai kurie gyventojai net samdė darželininką specialistą, kuris iš tikrųjų skoningai moka papuošti darželius.
Miesto sodnai irgi žymiai pagrožėjo. Atnaujinti takai, padaryta keliolika naujų suolų.
Pirmasis sodas apšviestas elektros lempomis, o antrajame pas. pol. sporto kl. Zarasų skyr. (pasienio policijos sporto klubo Zarasų skyrius – red. pastaba) įrengė žvyrinę teniso aikštę, kuri kainavusi apie 2000 lt. Už naudojimą aikštės iš klubo narių už valandą imama 20 ct., iš moksleivių – 60 ct. ir iš pašaliečių – 1 lt. Turint savo raketes, perpus pigiau.
Taipgi klubas baigia įrengti kroketo aikštelę. Sodus apsaugoti ir prižiūrėti tvarką pasamdytas sargas.
Kažkas per spaudą buvo nusiskundęs, kad Zarasuose nesą kur gauti pietų. Dabar pietūs, pusryčiai ir vakarienė galima gauti policijos sporto klube ir Širvinsko valgykloje.
Vasarotojų ir zarasiečių patogumui prie alėjos (bulvaro) stovi nuolat taksi, kurį galima išsinuomoti kiekvienu metu ir aplankyti kitas Zarasų apskr. esančias gražesnes ir įdomesnes vietas: Stelmužę su Europos įžymybe – ąžuolu, Romuvą, Antalieptę ir kt. Kiekvienu metu galima gauti išsinuomoti ir laivelių prie pat ežero kranto.
Svarbiausias galvosūkis buvo pliažo įrengimo reikalas. Mat iki šiol zarasiškiai pliažo kaip ir neturėjo. Miesto savivaldybė tuo irgi buvo susirūpinusi. Dabar pliažas baigiamas įrengti gale Baltos ežero. Prie pliažo yra smėlėtas keliolikos ha gražus pušynas. Nemažai vasarotojų apsistojo artimesniuose prie pliažo namuose.
Šiais metais Zarasuose vasaroja keliosdešimt vasarotojų ir iš Latvijos, daugiausia iš Daugpilio. Nemažai vasarotojų pageidauja, kad pliaže budėtų policininkas, nes yra ir tokių „vasarotojų“ iš miestiečių tarpo, kurie jokių kostiumų nepripažįsta ir per daug laisvai čia jaučiasi.
Nemažai vasarotojų pageidauja, kad pliaže budėtų policininkas, nes yra ir tokių „vasarotojų“ iš miestiečių tarpo, kurie jokių kostiumų nepripažįsta ir per daug laisvai čia jaučiasi.
Zarasuose pragyvenimas vienam asmeniui per mėnesį (butas, maistas, šviesa) atseina 70–80 litų. O atvažiavę su šeima, butą iš trijų kambarių ir virtuvės gali išsinuomoti už 30–40 litų. Susisiekimas autobusais.
Smulkesniais reikalais atvykę vasarotojai darbo valandomis gali kreiptis į miesto savivaldybę. Kitais metais zarasiškiai pasiryžę patobulinti ir išpopuliarinti tą Lietuvos Šveicarijos – Zarasų kurortą.“
Tekste minima teniso aikštė buvo įrengta parke prie obelisko Kauno – Daugpilio traktui.
Tuo metu šis parkas buvo vadinamas Nepriklausomybės skveru, o obelisko pirminė simbolinė reikšmė buvo pakeista ir jis buvo laikomas vienu iš daugelio tuo metu Lietuvos iškilusių Nepriklausomybės paminklų.
Taip pat minimas Balto ežero pliažas, pasak prisiminimų, buvęs ties protaka tarp Zarasaičio ir Balto ežerų. Kalbama, jog ten mėgo maudytis ryškus nepriklausomos Lietuvos politikas Augustinas Voldemaras, didelę XX a. ketvirtojo dešimtmečio dalį praleidęs tremtyje Zarasuose.
Parengė Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kelionių vadovas) Kęstas Vasilevskis
