E.Blackwell paneigė šį stereotipą – galiausiai, po daugybės nepavykusių bandymų, ji sugebėjo įstoti į aukštąją medicinos mokyklą ir ją baigti geriausiais pažymiais.
Tiesa, tai buvo menkai žinomas ir mažai įtakingas nedidelio Niujorko valstijos Dženyvos miestelio medicinos koledžas – tačiau tai Elizabeth nuopelnų nesumenkina.
Ji – pirmoji moteris pasaulyje, gavusi gydytojos diplomą ir visą gyvenimą skyrusi profesionaliai mediko praktikai. Apie maištingą ir nepriklausomą šios moters būdą liudija ir tai, kad ji nesukūrė šeimos: o tais laikais tai buvo lygiai taip pat drąsu, kaip ir studijuoti mediciną.
Elizabeth nebuvo skandalistė – veikiau tvirto charakterio dama, nuoširdžiai pasišventusi savo profesijai bei tapusi pavyzdžiu kitoms moterims. Jos įnašą į moderniąją mediciną liudija garbingas Elizabeth Blackwell medalis, kasmet teikiamas išskirtinai moterims už pasiekimus medicinos srityje.
Iš pradžių dirbo mokytoja
E.Blackwell gimė 1821 m. Bristolyje (Anglija), pasiturinčioje daugiavaikėje šeimoje. Kartu su 7-iais broliais ir seserimis augo darnioje, taikioje aplinkoje.
Pas Blackwellus dažnai svečiuodavosi daugiau ar mažiau žinomi britų visuomenės veikėjai, prie pietų stalo reiškę progresyvias mintis apie vergovę, bažnyčią, ekonominį ir socialinį teisingumą. Visi vaikai buvo mokomi namie. Tėvas Samuelis turėjo pelningą cukraus rafinavimo fabriką, motina Hannah rūpinosi atžalomis.
Idilė sugriuvo, kai Elizabeth buvo 9 metai. Bristolį nusiaubė cholera, mieste kilo riaušės. Didžiulis gaisras sunaikino tėvo fabriką. Samuelis nusprendė laimės ieškoti Amerikoje. Visa šeima išvyko kartu.
1932 m. emigrantai iš Anglijos įsikūrė Niujorke. Nepaisant gerokai mažesnių finansinių išteklių, vaikams toliau buvo samdomi mokytojai: Elizabeth mokėsi vokiečių ir prancūzų kalbų, muzikos ir dailės.
Niujorke šeima neįsitvirtino. Praėjus 6 metams, jie persikėlė į Sinsinatį Ohajuje. Toliau slėgė nepriteklius – kad ir kaip stengėsi tėvas, kažkada Anglijoje turėtos materialinės gerovės jis nesugebėjo sugrąžinti.
Teko atleisti guvernantę ir tarnus, griežtai taupyti. Vos spėjus apsigyventi Ohajuje, tėvas susirgo tulžies pūslės uždegimu, kurį sukėlė erkės įkandimas. Liga buvo mirtina ir šeima liko be maitintojo.
Motina nepalūžo ir ėmėsi ryžtingų veiksmų: kartu su 18-mete Elizabeth ir dviem vyresniosiomis dukterimis įsteigė privačią mokyklą, kurią pavadino Sinsinačio jaunųjų damų akademija.
Elizabeth, kaip mokytoja, užsitarnavo gerą vardą ir gavo kvietimą mokytojauti Hendersono mieste (Kentukio valstija) už nemenką 1000 dolerių metinę algą.
Teišdirbo pusę metų: jai tapo nepriimtina, kad gauna pinigus iš vergvaldžių, kurių rasistinės pažiūros prieštarauja jos socialinio teisingumo jausmui. Todėl Elizabeth nusprendė mesti mokytojos karjerą.
Įkvėpė mirštančios draugės žodžiai
Grįžusi į Sinsinatį, mergina aplankė vėžiu sergančią artimą draugę Mary Donaldson. Mary pasakojo apie kankinančias apžiūras ir skausmingus tyrimus. „Žinai, aš tikrai daug mažiau kamuočiausi, jei mane gydytų moteris“, – kalbėjo mirtimi besivaduojanti ligonė.
Šis prisipažinimas taip stipriai sukrėtė Elizabeth, kad ji iš karto apsisprendė siekti medicininio išsilavinimo. „Idėja gauti daktaro laipsnį įgijo moralinės kovos pobūdį, ir tai mane nenumaldomai traukė“, – rašė dienoraštyje.
Šis apsisprendimas, vertinant to meto masteliais, buvo mažų mažiausiai nekuklus. Be to, studijos buvo brangios. Apskaičiavusi, kad jai reikia 3000 dolerių, įsidarbino muzikos mokytoja. Dirbo intensyviai, gyveno taupiai ir per du metus sukaupė reikiamą sumą.
Kai pinigai nebebuvo kliūtis, Elizabeth pradėjo dairytis, kur studijuoti. Žinojo, kad geriausios aukštosios medicinos mokyklos įsikūrusios Filadelfijoje.
1847-ųjų vasarą pateikė dokumentus į keturis universitetus. Atsakymas buvo neigiamas. Tada ji kreipėsi į dar 29-ias mokymo įstaigas. Nepriėmė nė viena.
Elizabeth degė noru įrodyti, kad ji yra verta studijuoti mediciną, ir galiausiai nusiuntė prašymą į mažai žinomą Dženyvos medicinos koledžą. Šios įstaigos durys jai atsivėrė keistu ir netikėtu būdu.
Administracija, gavusi E.Blackwell prašymą, nesiėmė pati spręsti, ar jį tenkinti. Studentams buvo pasiūlyta balsuoti, ar priimti į mokslus moterį. Manydami, kad tai tik pokštas, 150 studentų balsavo „už“.
Nepaisant to, Elizabeth kolegos vertino labai įtariai, ji susidūrė su didžiule netolerancija ir neigiamu nusistatymu. Miestelio gyventojai gatvėje sustodavo ir spoksodavo į ją, mergina laikyta amoralia: už tai, kad mokosi tarp vyrų.
Susidūrė su daug iššūkių
1849 m. sausį, būdama 28-erių, E.Blackwell gavo išsvajotąjį medicinos daktaro diplomą. Stebėtina, kad vietos spauda įvykį nušvietė palankiai, o dekanas Dr. Charles Lee, teikdamas diplomą, jai nusilenkė.
Tačiau tradicinė medikų bendruomenė rado būdų, kaip uždrausti moteriai praktikuoti mediciną.
Nusivylusi sistema, absolventė išvyko į Angliją, tačiau darbo nerado. Atkako į Paryžių ir pradėjo dirbti La Maternite ligoninėje – su sąlyga, kad bus ne gydytoja, bet jaunesnioji pribuvėja.
Pamažu ja pradėta pasitikėti ir leista gydyti. 1849 m., gydant konjunktyvitą, Elizabethai į akį pateko infekcija. Uždegimas taip išplito, kad kairiąją akį teko pašalinti chirurginiu būdu. Netekusi akies, gydytoja palaidojo svajonę tapti chirurge.
1851 m. E.Blackwell grįžo į Niujorką, tikėdamasi čia atidaryti privatų kabinetą. Sekėsi prastai – niekas moteriai medikei nenorėjo nuomoti patalpų.
Galiausiai pavyko įsikurti Džersyje, tačiau pacientų buvo vos keli. Vedama minties šviesti visuomenę, Elizabeth rašė straipsnius apie fizinį ir protinį mergaičių vystymąsi, jaunų merginų rengimąsi motinystei.
Kartu su seserimi Emily, vėliau taip pat baigusia medicinos mokslus, ir lenkaite medicinos studente Marie Zakrzewska, 1857 m. atidarė Niujorko neturtingų moterų ir vaikų kliniką. Ši gydymo įstaiga, dabar vadinama Beekman Downtown ligonine, veikia iki šiol.
1861 m., prasidėjus JAV Pilietiniam karui, E.Blackwell mokė merginas ir moteris dirbti karo lauko sąlygomis. Tarp daugybės kitų profesinių pasiekimų paminėtina tai, kad ji įkūrė Medicinos koledžus moterims Niujorke ir Londone.
Įsimylėjo tik perkopusi 50-metį
1856 m. E.Blackwell įsivaikino airių kilmės, viena ausimi kurčią našlaitę, vardu Katherine Barry. Vadino mergaitę Kitty. Dienoraštyje rašė, kad įsivaikino ne vien iš vienišumo ar geros širdies, bet ir tam, kad turėtų pagalbininkę buityje.
Kitty buvo drovi, uždaro būdo mergaitė, visą gyvenimą pašventusi įmotei. Gydytoja su Kitty elgėsi ganėtinai egoistiškai: neleido bendrauti su bendraamžiais, mokė namuose, neskatino jos gabumų.
E.Blackwell niekada neištekėjo (netekėjusios buvo ir jos 4 seserys). Ji didžiavosi, kad yra nepriklausoma, ir bet kokį flirtą laikė kvailu užsiėmimu. Rašė, kad jokiam vyrui nebus įteikta kaip dovana.
Tačiau, būdama 55-erių, suartėjo su Alfredu Sachsu, kuriam buvo 26-eri. Elizabeth buvo įsitikinusi, kad šis šaunus jaunas vyras veltui švaisto savo gyvenimą ir ėmėsi misijos atvesti jį į doros kelią.
Bėda ta, kad Alfredą beprotiškai įsimylėjo įdukra Kitty, kuriai tuomet buvo 29 m. Kitty net leido sau iškelti pavydo sceną. To užteko, kad bet kokie abiejų moterų santykiai su A.Sachsu baigtųsi.
1879 m. E.Blackwell įsigijo namą ir drauge su Kitty apsigyveno Heistingso miestelyje Anglijoje.
Aktyvią profesinę veiklą nutraukė 1895 m., kai išleido autobiografiją. 1906 m., atostogaudama Škotijoje, nusirito nuo aukštų laiptų ir liko neįgalia.
Mirė nuo insulto 1910 m. gegužės 31 d., sulaukusi 89-erių. Palaidota šv. Muno parapijos bažnyčios šventoriuje Kilmune (Škotija).
Skaičiuojama, kad 20 a. pradžioje Amerikoje ir Europoje jau buvo daugiau nei 7000 moterų, baigusių medicinos mokslus.
Visoms joms kelią nutiesė dr. Elizabeth Blackwell, tapusi įkvėpimu ne tik buvusioms, bet ir dabartinėms medikių kartoms.
