Testą apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą galima rasti čia.
Atsakymų rezultatai rodo, jog gyventojams lengviausiai įveikiami klausimai buvo apie tai, kas yra tarptautinės sankcijos, kam jos gali būti taikomos bei kokios galimos jų nesilaikymo pasekmės.
Dažniausiai gyventojai klydo nurodydami, kurių tarptautinių institucijų paskelbtų sankcijų privaloma laikytis Lietuvoje, kuriai valstybei taikomos plačiausios Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų sankcijos.
„Kurdami testą apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, norėjome interaktyviu būdu paskatinti žmones pasidomėti ir sužinoti daugiau.
Kurdami testą apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, norėjome interaktyviu būdu paskatinti žmones pasidomėti ir sužinoti daugiau.
Tiek gyventojai, tiek verslo bendrovės, organizacijos, viešosios įstaigos – visi, reziduojantys Lietuvoje, esame atsakingi už tinkamą sankcijų įgyvendinimą, todėl bent jau esminius dalykus – kokių rūšių sankcijos yra taikomos, kokios institucijos prižiūri atitinkamų sankcijų įgyvendinimą – turėtume žinoti, kad kilus klausimams lengviau ieškotume papildomos informacijos“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro Teisėkūros iniciatyvų ir metodikos grupės koordinatorė Greta Genelienė.
Net 96 proc. testą atlikusių respondentų teisingai atsakė į klausimą, kas yra tarptautinės sankcijos, pasirinkdami atsakymo variantą, jog tai ribojamosios priemonės, kuriomis siekiama pakeisti subjekto elgesį, vykdomą politiką ar atliekamus veiksmus.
Testą sprendusieji taip pat lengvai įveikė klausimą, kam gali būti taikomos sankcijos – 94 proc. atsakiusiųjų pasirinko atsakymo variantą, nurodantį, jog jos taikomos tiek valstybėms ir jų teritorijoms, tiek fiziniams ir juridiniams asmenims.
Tiek pat – 94 proc. respondentų teisingai atsakė ir į kitą klausimą – dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Muitinės prižiūrimų sankcijų, nurodydami, jog šios institucijos užtikrina ekonominių ir finansinių sankcijų įgyvendinimą.
Sunkumų nesukėlė ir klausimas apie galimas tarptautinių sankcijų nesilaikymo pasekmes – 93 proc. tiksliai įvardijo, jog tai išteklių įšaldymas, reputacinė žala ir teisinė atsakomybė.
Atsakant į klausimą, kas privalo įgyvendinti sankcijų režimus Lietuvoje: 55 proc. atsakiusiųjų pasirinko teisingą variantą – jog tai visi fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau net 42 proc. manymu už tai atsakingos tik valstybės institucijos.
Kiek kebliau testą sprendusiems gyventojams sekėsi nurodyti, kurių institucijų paskelbtų tarptautinių sankcijų privalo laikytis Lietuvoje reziduojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, didžioji dalis – 59 proc. suklydo nurodydami, jog „visų tarptautinių institucijų“, tuo tarpu teisingą variantą – Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų – pasirinko 40 proc. atsakiusiųjų.
Gana plačiai atsakymai pasiskirstė sprendžiant praktinę situaciją – kam reikėtų pranešti įtarus, jog per Lietuvos sieną į neva NVS šalį vežamos dvejopo naudojimo prekėms priskiriamos mikroschemos galiausiai atsidurs Rusijoje: 49 proc. pasirinko teisingą atsakymą – Muitinės kriminalinę tarnybą, 30 proc. kreiptųsi į FNTT, 21 proc. praneštų Užsienio reikalų ministerijai.
Testo atsakymai taip pat leidžia pastebėti, kad gyventojai sieja tarptautines sankcijas ir jų masiškumą su karą Ukrainoje pradėjusia agresore Rusija: klausiami, kuriai valstybei taikomos plačiausios ES ir JT sankcijos, 76 proc. atsakiusiųjų pasirinko būtent šią šalį.
Teisingą atsakymą – Šiaurės Korėją – pasirinko 24 proc. atsakiusiųjų. Būtent šiai šaliai taikomos visapusiškos sankcijos: visos valstybės ar teritorijos fiziniams ir juridiniams asmenims, leidžiant tik humanitarinę pagalbą.
„Nors didžioji dalis ir suklydo atsakydami į klausimą dėl visapusiškų sankcijų taikymo, tačiau matome, jog visuomenė girdi ir įsisąmonina tarptautinių sankcijų taikymo karo Ukrainoje agresorei svarbą.
„15min rubrikoje „Ar žinai“ publikuojamų testų ypatybė, jog net ir suklydus, pateikiamas teisingo atsakymo platesnis paaiškinimas, tikimės, prisidėjo prie gyventojų edukacijos apie tarptautines sankcijas ir tie, kurie atsakydami į testo klausimus visgi pasirinko neteisingai, praplėtė akiratį ir žinias“, – sako G.Genelienė.
Anot jos, norintieji pagilinti žinias šioje srityje gali susipažinti su Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos parengtomis „Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo gairėmis“.
Jis skirtas finansų įstaigoms ir verslo bendruomenei, tačiau gali būti pravartus kiekvienam žingeidžiam visuomenės nariui.
Dokumentas konsoliduoja tarptautinį teisinį reglamentavimą, sankcijų klasifikaciją, jų įgyvendinimo kontrolės procedūras, identifikuotas sankcijų vengimo schemas ir kitus svarbius aspektus. Jį galima rasti čia.
Apie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą:
2021 m. gegužės 17 d. veiklą pradėjęs VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras veikia viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, jo tikslas – stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, formuojant gerąją praktiką, ugdyti esamus ir naujus pinigų plovimo prevencijos specialistus.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigėjai yra Lietuvos bankas, Finansų ministerija, komerciniai bankai („Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Revolut Bank, UAB, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas).
