Vyno kamščiai, akmenys, krepšiai obuolių, dešimtys kiaušinių, gyvi gyvūnai – į jo skrandį neįsivaizduojamais kiekiais tilpdavo ir tai, kas valgoma, ir tai, kas nevalgoma.
Ir jo alkio, rodos, nepasotindavo niekas. Pabėgęs iš namų, jis demonstruodavo savo mitybą viešai ir tapo įžymybe – pažiūrėti, kaip Tarrare ryja viską iš eilės, susirinkdavo minios žiūrovų.
Tarrare gyvenimas buvo liūdnas ir sunkus, neįsivaizduojamas apetitas jam buvo didelė kančia.