1. Everestas dar vadinamas Džomolungma arba Sagarmatha – aukščiausias Žemės kalnas, virš jūros lygio iškylantis per 8 848 m. Kalnas priklauso Himalajų kalnyno Mahanlangūro Himalo kalnagūbriui, skiriančiame Nepalą nuo autonominės Kinijos Tibeto srities. Nepalo pusėje šalia Džmolungmos įsikūręs Samargathos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kartu su Himalajų kalnynu Džomolungma įtraukta į pavojuje esančių unikalių gamtos objektų sąrašą.
 |
| „GlacierWorks“ nuotr./Interaktyvi Everesto nuotrauka |
2. Nors aukščiausias pasaulio kalnas yra Everestas, tačiau atsižvelgiant į Žemės formos nelygumą labiausiai nuo planetos centro yra nutolusi kalno Chimborazo (Ekvadoras) viršukalnė. Todėl nors Everesto kalnas yra aukščiausias visoje planetoje, tačiau Chimborazo kalnas yra arčiausiai mėnulio.
3. Džomolungma tibetiečių kalboje reiškia „Visatos motina“ arba „Deivė pasaulio motina“. Kinai šį kalną vadina Žumulangma Feng (tibetietiško pavadinimo transkripcija) arba Šengmu Feng. Praėjusiojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Nepalo valdžia davė kalnui oficialų nepalietišką vardą Samargatha. O štai angliškąjį pavadinimą Everestas (Mount Everest) kalnui suteikė Karališkoji geografijos taryba 1865 m. Jis buvo pavadintas sero Džordžo Everesto, vieno iš pirmųjų kalno tyrinėtojų, garbei. Tiesa, pats seras Everestas savo pavardę tardavo „Ivrist“ – visiškai skirtingai, nei dabar skamba kalno vardas.
4. Kas lėmė, jog Džomolungmos viršukalnė iškilo į rekordinį aukštį? Visų pirma tai, jog Himalajai yra alpidų – neseniai vykusio ir gal tebevykstančio žemės plutos raukšlėjimosi bei aktyvaus kilimo zonoje. Tai jiems „leido” pakilti iki 4-6 km (tokį aukštį pasiekia Alpių, Kaukazo ir kitų alpiškų kalnų viršūnės). Didelę įtaką taip pat turėjo Indostano pusiasalio tektoninės plokštės dreifas iš pietų pusrutulio ir jos stuktelėjimas į Eurazijos „paširdžius”. Po šio stuktelėjimo iki šiol tebevyksta stiprus šios plokštės spaudimas Eurazijos plokštei, kuris ir padarė Himalajus Himalajais – 7-8 km aukščio milžinkalniais bei iškėlė unikalią savo dydžiu bei aukščiu Tibeto plokštikalnę. Bet kodėl Everestas kyla vos ne į 9 km aukštybę? Spėjama, jog jo viršūnės nebesuspėja nugraužti egzogeniniai procesai arba, paprasčiau tariant, čia beveik nevyksta cheminė erozija.
 |
| „Mobotix“ nuotr./Everesto kalnas |
5. Everesto viršukalnė yra aukščiausiai virš jūros lygio pakilęs mūsų planetos taškas - 8 848 metrus. Kinijos teritorijoje esančioje Everesto viršūnėje pučia stiprūs vėjai, kurie kartais pasiekia iki 200 km per valandą greitį, o oro temperatūra nukrenta iki -60 laipsnių pagal Celsijų.
 |
| Everestas – kiekvieno alpinisto žydroji svajonė |
6. Pirmasis Everestą įveikti pabandė britų alpinistas George'as Mallory. Jis ir tapo pirmąja Everesto auka. 1924 metais jis su savo grupe patraukė viršukalnės link, bet maždaug 8 500 metrų aukštyje atsiskyrė nuo komandos. Jo kūną surado tik po 75 metų. Daugybę metų buvo spėliojama, ar jis vis dėlto pasiekė aukščiausią kalno tašką, tačiau tik 1999 metais jo palaikai buvo rasti visai netoli jo. G. Mallory kūnas su sulaužytu dubeniu gulėjo taip, lyg jis eitų viršūnės link, taigi iki paskutinių savo gyvenimo akimirkų anglas norėjo pasiekti savo svajonių kalną, deja, jam tai nepavyko.
 |
| Everestas – kiekvieno alpinisto žydroji svajonė |
7. Pirmasis Everesto kalną 1953-aisiais įveikė Edmundas Hillary iš Naujosios Zelandijos. Kartu su kalnų vedliu iš Nepalo jam pavyko pasiekti aukščiausią tašką. Po jų į Everestą iš visų pusių suplūdo drąsuoliai iš įvairių šalių, tačiau ne visada pasiekdavo triumfą. Per 60 metų Evereste žuvo daugiau nei 200 žmonių. Čia alpinistai suguldo galvas ne tik dėl traumų ar nuovargio, bet dažnai dėl aplinkinių garbėtroškos ir abejingumo.
8. Egzistuoja du pagrindiniai maršrutai, vedantys į Everesto kalno viršūnę. Pirmasis jų eina per pietryčiuose esantį kalno šlaitą iš Nepalo pusės, o kitas – šiaurės rytiniu šlaitu, einančiu nuo Tibeto pusės. Pirmasis jų yra laikomas lengvesniu būdu ir keliu pasiekti viršūnę. Be šitų dviejų maršrutų yra ir dar keletas būdų kopti viršūnės link, tačiau jie nėra populiarūs ir naudojami retai.
 |
| Everestas – kiekvieno alpinisto žydroji svajonė |
9. Nepalo valdininkų duomenimis, jauniausiu alpinistu, įkopusiu į Everestą tapo 13-metis amerikietis Jordanas Romeras. 2010-ųjų gegužę lydimas tėvų ir trijų pagalbininkų jis pasiekė aukščiausio pasaulio kalno viršūnę ir taip tapo jauniausiu pasaulio žmogumi, įkopusiu į Everestą. Pačiu seniausiu žmogumi, įkopusiu į Everestą, laikomas Bahaduras Sherchanas, kuriam tuo metu artėjo 77-tas gimtadienis. Jis viršūnę pasiekė 2008-ųjų gegužės 25-ąją.
10. Everesto viršūnės užkariavimas 2006-aisiais tapo itin karšta diskusijų tema. Tais metais ant kalno įvyko sukrečiantis įvykis, apie kurį kalbėta visame pasaulyje. Pro dėl deguonies trūkumo mirštantį Davidą Sharpą praėjo 42 žmonės! Tarp jų buvo TV kanalo „Discovery“ žurnalistai, kurie Sharpui uždavė porą klausimų, davė deguonies ir paliko jį vieną. Kitas, palikęs Sharpą likimo valiai, buvo neįgalus alpinistas Markas Inglisas, kuris kaip tik vykdė beprecedentį kopimą su protezais. Jis neketino nutraukti savo šlovingo žygio dėl mirštančiojo, todėl kopė toliau. Inglisui pavyko pasiekti viršūnę, ir jis tapo herojumi, tiesa, kokia kaina.
Mokslininkai ir patyrę alpinistai tikina, jog kylant į kalną ne viskas yra žmogaus valioje. Uraganinis vėjas, apledėjęs deguonies vožtuvas, netinkamas laiko planavimas, sniego griūtis, išsekimas ir panašūs veiksniai – visa tai gali pražudyti ir patyrusį alpinistą. Be to, mokslininkų nuomone, statistiškai dažniausiai į Everestą kopusius alpinistus pražudo prastos oro sąlygos ir nuovargis.
Kaip „Pasaulis kišenėje“ jau rašė anksčiau, šie metai Lietuvos alpinizmui – išskirtiniai. Prieš 20 metų, 1993 m. gegužės 10 d., Vladas Vitkauskas tapo ne tik pirmuoju lietuviu, įkopusiu į Everestą, bet ir pirmuoju trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) alpinistu, aukščiausioje planetos viršukalnėje išskleidusiu nacionalinę vėliavą. O Vienintelė moteris lietuvė jau du kartus įveikusi 8 km kalnus Edita Nichols savo kelionę į Everestą suplanavo nežinodama, kad jos kopimas sutaps su tokia svarbia Lietuvos alpinizmo data. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Editos žygį į Everestą galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai, spauskite čia.
Jei norite tiesiogiai paremti Editą, spauskite čia.
