1. Ir danguje yra keliai
Lietuvos oro erdvėje yra 47 oro keliai, išsidėstę įvairiomis kryptimis. Oro kelią sudaro oro koridorius, kurio plotis siekia 10 jūrmylių, arba 18,52 km, o aukštis apie 300 m. Ilgiausias oro kelias driekiasi nuo Baltijos jūros link Ignalinos, jo ilgis yra apie 420 km, arba pusvalandis skrydžio. Trumpiausiu keliu orlaiviai skrenda per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, nuo Lavoriškių, pro Vilnių, link Lietuvos ir Lenkijos sienos ties Lazdijais. Šis kelias tęsiasi tik 170 km, tačiau jame vyksta intensyviausias eismas.
Nuo 2016 metų, įdiegus laisvai pasirenkamų maršrutų oro erdvę, vis daugiau kompanijų skrenda laisvai pasirenkamais maršrutais, planuodamos tik įskridimo į Lietuvos erdvę ir išskridimo taškus. Tačiau ir fiksuoti keliai nepraranda aktualumo – yra skrydžių kompanijų, kurios aktyviai juos naudoja.
2. Populiariausias skrydis – į Jungtinę Karalystę
Maždaug ketvirtadalis, arba 25 proc., Lietuvos oro erdve skrendančių lėktuvų nusileidžia arba pakyla šalies oro uostuose, todėl jų skrydžiai vadinami terminaliniais. Daugiausia lėktuvų 2019 m. sausį–lapkritį iš Lietuvos skrido į Jungtinę Karalystę (3152 skrydžiai), Latviją (2849 skrydžiai), Vokietiją (2517 skrydžių), Lenkiją (2443 skrydžiai) ir Daniją (1818 skrydžių). Likę 75 proc. orlaivių skrydžių yra tranzitiniai, jų kelionės tikslai yra kitose valstybėse. Minėtu laikotarpiu dažniausiai tranzitu per Lietuvą buvo vykstama į Rusiją (44 168 skrydžiai), Vokietiją (29 151 skrydis), Suomiją (14 404 skrydžiai), Latviją (13 902 skrydžiai) ir Kiniją (7771 skrydis).
3. Intensyviausias mėnuo oro erdvėje – liepa
Intensyviausias metų laikas, kai lėktuvai skrieja Lietuvos padange, yra vasaros vidurys. 2019 m. liepos mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 27,4 tūkst. skrydžių. Liepos 27-ąją oro eismą valdančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ skrydžių centrai fiksavo didžiausią aptarnautų skrydžių skaičių visoje įmonės istorijoje – 968 lėktuvus per parą. 2018 m. Lietuvos erdve praskrido 266 tūkstančiai lėktuvų – net dešimtadaliu daugiau, lyginant su 2017 m.
4. Skrydžių piko valandos svyruoja
Automobiliams užplūdus gatves, vairuotojai skundžiasi piko valandomis ir sulėtėjusiu eismu. Ar Lietuvos oro erdvėje taip pat būna piko laikas? Šalies oro uostuose didesni orlaivių srautai stebimi rytais, apie pietus ir vakare. Tranzitiniuose skrydžiuose taip pat yra piko valandos. Iš didžiųjų Europos oro uostų pro Lietuvą orlaiviai skrenda ištisai, kas valandą, todėl skrydžių valdymo centrai dirba nuolat, 24 valandas per parą.
5. Nuo lėktuvų spūsčių gelbėja skrydžių vadovai
Intensyvus eismas dažniausiai sukelia transporto spūstis. Kas nutinka esant dideliam oro eismo dalyvių srautui? Kaip reguliuojamos oro transporto spūstys? Nors ir yra suplanuoti tikslūs skrydžių tvarkaraščiai, kartais nutinka taip, kad keli lėktuvai į oro uostą atskrenda panašiu metu. Oro erdvė yra padalinta į skrydžių valdymo sektorius, už kurių kiekvieną atsakingas skrydžių vadovas. Esant intensyviam oro eismui jam padeda kitas skrydžio vadovas-padėjėjas.
Kiekvienas sektorius turi nustatytą skaičių, kiek orlaivių gali aptarnauti per valandą. Kai lėktuvų skaičius artėja prie maksimalios leistinos sektoriui nustatytos ribos, skrydžių vadovai gali reguliuoti lėktuvų įskridimo į jiems priskirtą sektorių skaičių arba lėktuvus nukreipti kitais maršrutais, arba orlaiviams paskirti kitus skrydžių aukščius, tokiu būdu orlaivių srautus išskirstydami. Svarbu paminėti, kad skrydžių vadovai imasi visų priemonių ir sėkmingai susitvarko, kad nebūtų nei orlaivių spūsčių, nei užlaikymų.
6. Skrydžių vadovai lėktuvų nekelia ir netupdo
Saugiu ir sklandžiu oro erdvės eismu Lietuvoje rūpinasi valstybės įmonė „Oro navigacija“. Įmonei priklauso 5 skrydžių valdymo centrai, kuriuose per parą pasikeisdami oro erdvę prižiūri apie 30 skrydžių vadovų (iš viso įmonėje darbuojasi 88 skrydžių vadovai) ir dešimtys kitų profesijų darbuotojų. Dažnai su pilotais painiojami skrydžių vadovai iš tiesų lėktuvų nekelia ir netupdo. Jų atsakomybės ribos oro erdvėje yra duoti leidimą pakilimui arba leidimuisi į vieną iš 4 šalies oro uostų, įvertinti skrydžių saugą, kliūtis ore ir ant kilimo-tūpimo tako ar nusileidimo, pakilimo maršrute. Skrydžių vadovai taip pat prižiūri tranzitu per Lietuvą vykstančius skrydžius ir reguliuoja orlaivių eismą bei įskridimą ir išskridimą iš Lietuvos oro erdvės.
7. Lemiami skrydžių vadovų sprendimai
Skrydžių vadovų kasdienybėje netrūksta iššūkių. Nors šiame darbe yra aiškiai nustatytos griežtos procedūros ir maršrutai, netikėtai pasikeitus meteorologinėms sąlygoms, kitoms aplinkybėms, būtina nedelsiant reaguoti ir ieškoti sprendimo. Pavyzdžiui, orlaiviui skristi į griaustinio debesis yra pavojinga, todėl juos pastebėjus, orlaiviui reikia keisti įprastą kryptį ir juos apskristi. Debesys juda, audros židinių aukščiai skirtingi, todėl tokiu metu labai svarbus piloto ir skrydžio vadovo greitas susitarimas, kur lėktuvas skris, kokį aukštį laikys ir t. t.
Net ir blaška, lėktuvų keleiviams labiau žinoma kaip turbulencija, reikalauja greitos reakcijos ir operatyvumo. Lėktuvui papuolus į blaškos zoną, jį pradeda kratyti ir pilotai prašo pakeisti skrydžio lygį. Tokiais atvejais, atsiradus netikėtoms aplinkybėms, gedimams, iškilus pavojui, įsijungia žmogiškasis faktorius, skubiai reikia priimti lemiamus sprendimus, suteikti visą įmanomą pagalbą pilotams, kad jie laimingai pasiektų aerodromą.
8. Aviacinė paukščių kalba daug efektyvesnė už įprastą
Iš skirtingų pasaulio šalių orlaivius skraidinantys pilotai privalo susikalbėti su kiekvienos valstybės skrydžių valdymo centru. Kad danguje vyktų kokybiška, greita ir aiški komunikacija tarp skrydžių vadovų ir pilotų, visame pasaulyje naudojama standartinė išskirtinė frazeologija, kurią sudaro tam tikri anglų kalbos žodžiai.
Aviacijos frazeologija padaryta taip, kad visi, ją mokantys, suprastų aiškiai, glaustai ir nebūtų jokių interpretacijų. Kalba yra sutrumpinta ir glausta dėl to, kad piko valandomis ar tuose sektoriuose, kur yra daug orlaivių, būtų taupomas eteris. Jeigu kiekvienas kalbės angliškai su specifiniu dialektu, gali vienas kito nesuprasti, atsiras klaidų, o tada ir neigiamų pasekmių. Konkretūs anglų kalbos žodžiai lyg ir būtų suprantami plačiajai visuomenei, bet jie reiškia tam tikrus veiksmus arba turi specialią reikšmę.
Pavyzdžiui, kino filmuose dažnai lėktuvų pilotai sako žodį „roger“, o įgarsintojai neretai šį žodį verčia kaip vardą Rodžeris. Iš tiesų šis žodis aviacijoje turi kitą reikšmę – „gavau visą paskutinę informaciją ir ją supratau“. Iš šalies klausydami žmonės juokauja, kad pilotai ir skrydžių vadovai kalba paukščių kalba, bet iš tiesų jie puikiai ir labai greitai susikalba.
9. Oro eismo saugą užtikrina 10 sistemų
Oro erdvės priežiūra neapsiriboja skrydžių vadovų darbu. Už eismą ore atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“ taip pat teikia ryšių, navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas. Įmonėje valdoma net 10 ryšių, navigacijos ir oro eismo vadybos sistemų, kuriomis kiekvieną dieną užtikrinama tvarka ir skrydžių sauga, todėl galime nesibaiminti dėl intensyvaus eismo virš galvų ar lipdami į lėktuvą.
10. Oro erdve Lietuvoje rūpinasi jau 28-erius metus
Nepriklausomybės išvakarėse įkurta „Lietuvos oro linijų“ aviacinė kompanija 1991 m. spalio 8 d. tapo Lietuvos Respublikos valstybine skrydžių tarnyba prie Susisiekimo ministerijos. Tai buvo atskaitos taškas įmonės istorijoje. Tarnybai buvo pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinę oro erdvės priežiūrą, tiesioginį jos valdymą ir koordinuoti oro transporto priemonių skrydžius. 1994 m. liepos 1 d., reorganizuojant Lietuvos Respublikos valstybinę skrydžių valdymo tarnybą ir Valstybinę civilinės aviacijos inspekciją, buvo įsteigta specifinės paskirties valstybinė įmonė Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija. Vėliau, vykdant reorganizaciją, buvo įsteigtos dvi atskiros organizacijos – biudžetinė įstaiga Civilinės aviacijos administracija ir valstybės įmonė „Oro navigacija“, su šiuo pavadinimu veikianti nuo 2001 m. liepos 1 d. ir sėkmingai prižiūrinti Lietuvos oro erdvę iki šių dienų.
