Dėl geografinių ypatumų arba dėl įspūdingos istorijos šios 10 šalių turi ką pasiūlyti iššūkių nebijančiam keliautojui.
Šiaurės Korėja
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos pasienio pareigūnai linksminasi su motociklu |
Šią Azijos valstybę nesuklystume pavadinę labiausiai uždara pasaulio bendruomene. Be to, tai viena iš kelių šalių, kur vis dar gyvas komunizmas. Tad jeigu tikrai trokštate pamatyti paskutinį komunizmo bastioną, dabar pats laikas ten nukeliauti. Šiaurės Korėja vykdydama savo branduolinio ginklo programą visiškai izoliavo save nuo tarptautinės bendruomenės, o valdžia priklauso totalitarinių diktatorių Kimų dinastijai.
Beveik nepaliesta turistų, Šiaurės Korėja per metus įsileidžia tik keletą vakariečių ir tai su griežtais nurodymais bei akredituoto valstybės gido palyda. Žinoma, gidai pasakos tik vieną istorijos versiją, rodys tik tam tikras valstybines vietas, tačiau jei esate pasirengę tai iškęsti, tikrai verta tai daryti. Vienintelis transporto kanalas į Šiaurės Korėją yra iš Kinijos sostinės Pekino. Galima keliauti traukiniu arba skristi lėktuvu tiesiai į totalitarinės valstybės sostinę Pchenjaną.
Birma (Mianmaras)
Žinoma kaip Birma, tačiau oficialiai pasaulyje ši šalis vadinama Mianmaro Sąjungos Respublika. Tai vieta, kur galite išvysti autentiškąją Aziją. Valstybė ribojasi su Tailandu, Indija, Bangladešu, Laosu, Kinija ir Bengalijos įlanka, be to, driekiasi nuo vandenyno iki pat rytinių Himalajų kalnų. Birmą valdo karinė chunta, kuri savo rankose turi visą valdžią, nepripažįsta nuomonių skirtumų ir yra kaltinama už žmogaus teisių pažeidimus. Mianmaras kaip ir Šiaurės Korėja yra ignoruojamas tarptautinės bendruomenės, todėl labai nedaug turistų ryžtasi ten kelti koją. Vis dėlto tie, kurie nukeliauja niekada nesigaili, nes draugiški ir svetingi šalies žmonės neturi nieko bendro su kariniu režimu.
Ši paslaptinga ir neatrasta tauta privers jus pasijusti lyg grįžus laiku atgal į praeitį. Tai kvapą gniaužianti šalis, užburianti savo žavesiu ir visom prasmėm nutolusi nuo modernios civilizacijos. Birmoje rasite nepakartojamus paplūdimius, sniegu pasidengusius kalnus, džiungles, senovinius miestus ir budistų šventyklas.
Butanas
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Butano vaizdai |
Butanas – Griaudžiančio drakono žemė, gulinti aukštai Himalajuose ir besiribojanti su Tibetu, Kinija, Nepalu, Indija bei Bangladešu. Gyvendami ant pasaulio stogo butaniečiai per šimtmečius išlaikė savitumą ir tik pastaraisiais metais susipažįsta su naujomis technologijoms. Tai žygeivių rojus, kur kiekvieną keliautoją pasitinka snieguotos kalnų viršūnės, kalnų pievos, miškai ir įdubos su egzotiška augmenija bei gyvūnija.
Iki pat septintojo pereito amžiaus dešimtmečio Butanas buvo pasiekiamas tik pėsčiomis iš Tibeto ar Indijos, taigi, be abejonių, tai viena mažiausiai lankytų valstybių pasaulyje. O mažai lankytas jis ne tik dėl sunkaus pasiekiamumo – į Butaną atskiri keliautojai neįleidžiami. Ten galima nuvykti tik su turistų grupe ir gidais, kur viskas suplanuota ir pakankamai brangu. Per dieną šioje šalyje tenka išleisti net iki 500 litų, todėl tai tikrai nėra vieta pigių kelionių entuziastams.
Nikaragva
 |
| sxc.hu nuotr./Managvos katedra Nikaragvoje. |
Tai didžiausia šalis Centrinėje Amerikoje. Iš vienos pusės šalį skalauja Ramusis vandenynas, iš kitos šilta Karibų jūra. Nikaragva turi du didelius ežerus, kurių viename gyvena vieninteliai pasaulyje gėlavandeniai rykliai. Tai veiksmo ir nuotykių šalis, kurioje gali čiuožti banglente per galingas bangas, kopti į ugnikalnius, žygiuoti atogražų miškais ar tyrinėti kolonistų įkurtą Granados miestą.
Be to, Nikaragva turi dvi mažas salas Atlanto vandenyne su baltais paplūdimiais, tropiniu žydru vandeniu ir pasakiškais koralų rifais.
Vis dėlto kai kalbame apie turizmą, ši šalis vis dar yra nelabai mylima turistų, dėl šalies politinio nestabilumo. Žiaurus diktatorius, pilietinis karas, žemės drebėjimai ir uraganai... Kaip bebūtų, Nikaragva po dešimtmečių suiručių atsigauna ir tampa viena saugiausių valstybių Amerikos žemyne. Tad suskubkite ten, kol paslaugų kainos dar labai mažos, o turizmas neįsibėgėjo ir jų nesukėlė.
Bolivija
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Aimarų gentis Bolivijoje švenčia Naujuosius metus. |
Daugybė savarankiškų keliautojų traukia į Pietų Ameriką ir tik labai maža jų dalis užsuka į Bolivija. Kartais ši šalis dar pavadinama Amerikos Tibetu, dėl savo nuošalumo ir aukštų kalnų keterų.
Tai ir pati vargingiausia Pietų Amerikos valstybė, nors turinti pasakiškus gamtos išteklius. Daugelis turistų užstringa kaimyninėje Peru, tačiau kaip tik Bolivija siūlo pajusti autentišką Lotynų Amerikos kultūrą. Tai pati „Pietų Amerikietiškiausia“ valstybė, nes net du trečdaliai jos gyventojų yra vietiniai indėnai. Tikriausiai esate matę nuotraukų su spalvotais Bolivijos žmonių drabužiais ir skrybėlėmis. Be to, tik Bolivijoje išvysite aukščiausiai kalnuose esančią sostinę, aukščiausiai esantį ežerą ir plačiausias druskos lygumas.
Alžyras
Didelė Šiaurės Afrikos smėlynų šalis – didžiausia valstybė esanti prie Viduržemio jūros, o pasidalinus Sudanui, tai ir didžiausia viso Afrikos žemyno valstybė. Didžioji dalis Alžyro padengta Sacharos smėlynais, o visi gyventojai susikoncentravę viduramžių laikus menančiuose miestuose ar žaliuojančiose oazėse. Dauguma Alžyro gyventojų apsistoję jūros pakrantėje ir užima tik 12 proc. šalies teritorijos.
Seniausi šios šalies gyventojai – berberai. Tačiau septintame amžiuje visą Šiaurės Afriką, o kartu ir Alžyrą užkariavo arabai. Apsistoję daugiausiai kalnuose berberai sugebėjo išvengti arabų įtakos ir išlaikė savo kalbą bei kultūrą iki šių dienų.
Nors tai kultūriškai turtinga ir įdomi šalis, tačiau nepriklausomiems keliautojams ten vis dar labai sunku. Kol kas tai mažai užsienio keliautojų lankoma valstybė. Daugiausiai Alžyro geram įvaizdžiui smogė 1992 metais įvykęs pilietinis karas, kurio metu žuvo per 150 tūkst. žmonių.
Situacija nuo tų laikų daug geresnė, šalis kartu su kitomis Šiaurės Afrikos valstybėmis dalyvavo Arabų pasaulio sukilimuose prieš autoritarinę valdžią, tačiau ten vis dar dažnos smurtinės atakos. Tad be automobilio šioje šalyje keliauti beveik neįmanoma.
Libanas
Libanas – maža, žavinga valstybė Vidurio Rytuose, Viduržemio jūros pakrantėje. Tai šalis, kurioje klestėjo senovės finikiečių ir romėnų jūriniai prekybos uostai. Karinių neramumu metai, pilietiniai maištai ir turistų ribojimas nuo 1997 metų, daro šią valstybę dar patrauklesnę išskirtinių pojūčių ieškantiems keliautojams.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Beirute susirinkę taikos ir nusiginklavimo šalininkai. |
Nepatikėsite, tačiau žiemos sezonu Libane yra puikių vietų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Vasarą čia galimą degintis auksiniuose Viduržemio jūros paplūdimiuose, o gamtos mylėtojai ar istorijos bei architektūros mėgėjai taip pat ras daug įdomaus. Libano sostinė Beirutas dar žinomas kaip „Rytų Paryžius“, turi puikių barų, klubų, restoranų, kosmopolitišką ir seną istoriją.
Libano žemė aprašyta Senajame Testamente, Homero pasakojimuose ir kituose senovės šaltiniuose.
Madagaskaras
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antananaryvas, Madagaskaras |
Šį egzotiškos Afrikos salos pavadinimą mūsų pasąmonėje įkalė žymus lietuvių geografas ir filosofas Kazys Pakštas. Garsusis tarpukario mąstytojas buvo sugalvojęs utopinę idėją – įkurti Madagaskaro saloje lietuvių koloniją. Jau vien dėl šio fakto vertėtų aplankyti Madagaskarą ir pašniukštinėti, kokį rojų antrajai lietuvių tėvynei buvo numatęs K.Pakštas.
Madagaskaras geografiškai priskiriamas Afrikos žemynui, tačiau prieš 165 mln. metų jis atsiskyrė nuo Indijos. Šilto klimato ir milijonų metų užteko, kad saloje susiformuotų neregėta įvairovė unikalios augmenijos ir gyvūnijos. Taigi tai pirmiausiai rojus visiems nuotraukų albumuose kolekcionuojantiems retus gyvūnus, tokius kaip lemūrai. O ir šiaip, net 90 proc. Madagaskaro gyvūnijos ir augmenijos nerasite niekur kitur pasaulyje.
Kaip ir visi tropiniai kraštai, ir ypač Afrikoje, sala pavojinga dėl maliarinių uodų ar kitų infekcijų, tačiau gerai pasiruošus ir apsisaugojus kelionė į Madagaskarą bus mažiausiai 90 proc. unikali.
Bosnija ir Hercogovina
 |
| sxc.hu nuotr./Sarajevas rūke. |
Ši šalis vis dar gydosi Jugoslavijos karo, vykusio 1990 metais, randus. Kai kuriuose Bosnijos ir Hercogovinos regionuose vis dar galima užminti ant minos. Tačiau keliautojai po truputį įtraukia šią Balkanų valstybę į kelionių sąrašus, nes pribloškiantys kalnų vaizdai, gyvybingos kavinės Sarajeve, istoriniai fortai, senos mečetės, vienuolynai ir katalikų bažnyčios traukia atvykėlius kaip medus bites.
Bosnija ir Hercogovina pilna kultūrinės ir architektūrinės dviejų praeities didingų imperijų įtakos pavyzdžių. Šalis 500 metų buvo turkų įtakoje, po to šiek tiek Austrijos- Vengrijos imperijoje.
Tie, kuriems nerūpi istorija, galės plaukti baidarėmis, plaustais, žygiuoti ar kopti į kalnus.
