1. „Paryžiaus sindromas“ – taip žmonės vadina psichinį sutrikimą, pasireiškiantį, dažniausiai, japonų turistams. Sutrikimas sukelia depresinę būseną, galvos svaigimą ir net haliucinacijas. Visa tai provokuoja idealaus Paryžiaus vaizdo, piešiamo filmuose ir žurnaluose, neatitikimas su realiu miesto vaizdu.
2. „Šviesos miestu“ Paryžius pramintas ne dėl jame įvesto elektros apšvietimo, o dėl šiame mieste gyvenančios inteligencijos.
 |
| „Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Eifelio bokštas |
3. Pats seniausias Paryžiaus tiltas, kaip bebūtų keista, vadinamas „Naujuoju tiltu“ (Pont Neuf).
4. Pats lankomiausias Paryžiaus objektas – visai ne Eifelio bokštas (apie 5,5 mln. turistų per metus) ir ne Luvras (apie 5 mln. turistų per metus), o Disneilendas, kurį aplanko 13 mln. turistų per metus.
5. Paryžiuje yra daugiausiai restoranų, gavusių „Michelin“ žvaigždžių.
6. Eifelio bokštą, 1889-aisiais pastatytą Pasaulinei parodai, paryžiečiai norėjo jį išmontuoti jau po 20-ties metų po jo statybų. Išgelbėjo šį bokštą radijo era: jame sumontuotos telegrafo antenos. O praėjusio amžiaus pradžioje Eifelio bokštas ėmė traukti vis daugiau turistų, todėl visos kalbos apie jo demontavimą išsisklaidė.
 |
| Kariai Paryžiuje |
7. Savo laiku ne visi garsūs žmonės žavėjosi Eifelio bokštu. Štai rašytojai Aleksandras Diuma, Gi deMopasanas, Paryžiaus operos architektas Šarlis Garnjė, visuomenės veikėjas Lekontas de Lilis ir daugelis kitų pasirašė po žymiuoju protestu prieš Eifelio bokštą, kuris, anot jų, tiesiog bjauroja Paryžiaus veidą.
8. Paryžiečiai dievina šunis: remiantis oficialia prancūzų statistika, mieste keturkojų žmogaus draugų yra kur kas daugiau nei vaikų.
9. Paryžiuje vandenį galima gerti tiesiai iš krano. Šio miesto vandens valymo įrenginiai dirba nepriekaištingai.
10. Paryžiaus metro schema – viena tankiausių visame pasaulyje. Iš bet kurio miesto taško atstumas iki artimiausios metro stotelės neviršija ir pusės kilometro.
