O ir keleiviams toks nusileidimas ne juokas. Net ir didžiausi skraidymo mėgėjai leisdamiesi tokiuose tūpimo takuose kaip reikiant įsikibtų į savo sėdynės porankius.
Nuo Karibų salos, kur tūpimo takas baigiasi populiariame paplūdimyje, iki Antarktidos, kur lėktuvai leidžiasi ant visiško ledo – insider.com pristato 10 pačių pavojingiausių pasaulyje lėktuvų nusileidimo takų.
Ledinis nusileidimo takas Antarktidoje
Ledinis kilimo ir tūpimo takas „The Ice“ yra pagrindinis JAV Antarkties programos kilimo ir tūpimo takas vasaros Antarktidos lauko sezono metu, nes jis yra netoli mokslinės McMurdo stoties.
Prie stoties ant užšalusios jūros ledo kasmet įrengiami trys, turintys ledo ir sniego dangos kilimo ir tūpimo takus, aerodromai, skirti dideliems krovininiams lėktuvams, vasarą nuolat kursuojantiems į Kraisčerčą Naujojoje Zelandijoje.
Kaip jau supratote, čia lėktuvai leidžiasi ne ant asfalto, o ant ledo, kuris, negana to, gali ir įlūžti, jei lėktuvas bus per sunkus. O kai temperatūra pakyla ir ledas pratirpsta, lėktuvams nusileisti išvis nebūna kur.
Karibuose lėktuvai leidžiasi „tiesiai į paplūdimį“
Sint Marteno sala Karibuose – vienas mėgstamiausių aviacijos mėgėjų taškų pasaulyje, ypač masinantis trokštančius iš labai arti pamatyti, kaip kyla ir leidžiasi milžiniški keleiviniai lėktuvai.
Tarptautiniame Princesės Julianos oro uoste lėktuvų nusileidimas kur kas baisesnis esantiems ant žemės nei sėdintiems lėktuve, kadangi trumpas oro uosto nusileidimo takas yra prie pat paplūdimio.
Prieš leisdamiesi čia lėktuvai turi skristi ganėtinai žemai, taigi prieš nutūpdami, paplūdimio poilsiautojus jie „apdovanoja“ stipriu vėju ir itin dideliu garsu.
Neišvengta čia ir nelaimingų atsitikimų. 2017 metais viena turistė mirė perlipusi saugumo tvorą ir pernelyg arti prisiartinusi prie kylančio lėktuvo.
Butano oro uoste leidžiasi tik didelę kvalifikaciją turintys pilotai
Paro oro uostas – vienintelis esantis Butane, jis įsikūręs Himalajų kalnų papėdėje už 6 kilometrų nuo Paro miesto, šalimais Paro upės. Šis oro uostas garsėja itin sudėtingomis lėktuvų nusileidimo sąlygomis.
Oro uostas įrengtas 2500 metrų aukštyje virš jūros lygio, bet supa jį 5500 metrų aukščio kalnai. Leidimasis šiame oro uoste yra toks pavojingas, kad sertifikatus čia leistis kol kas turi tik saujelė pilotų.
Škotijoje, lėktuvo tūpimo „takas“ yra pats paplūdimys
Šiaurinės Škotijos dalyje esančioje Barros saloje oro uostas funkcionuoja ant grunto dangos. Čia nėra lygaus asfalto – nedideli lėktuvai leidžiasi tiesiog paplūdimyje.
Nėra čia ir pakilimo/nusileidimo taką apšviečiančių lempučių – apšvietimą čia suteikia stovėjimo aikštelėje esantys automobiliai su įjungtais žibintais. Negana to leidžiantis lėktuvui reikia atsižvelgti ir į vandens potvynius bei atoslūgius, nes kartais čia esantis nusileidimo „takas“ visai panyra po vandeniu.
Tik leisdamiesi Grenlandijoje suprasite, kas yra tikra turbulencija
Narsarsuako oro uostą, esantį pietinėje Grenlandijos dalyje, supa fjordai, tad stiprūs vėjo gūsiai čia itin dažni. Tik šiame oro uoste leisdamiesi ar kildami pajusite, ką iš tikrųjų reiškia stipri lėktuvo turbulencija.
Kadangi vėjas tikrai būna didelis, lėktuvams šiame oro uoste kilti ir leistis leidžiama tik dienos metu.
Maža to, kad nusileistų ant šio tūpimo tako, pilotams lėktuvą reikia pasukti 90 laipsnių kampu – o tai esant dideliam vėjui padaryti tikrai nėra lengva.
Oro uostas, kurio takas kerta pagrindinę miesto gatvę
Tarptautinio Gibraltaro oro uosto takas laikomas vienu pavojingiausių pasaulyje, mat jis kerta vieną didžiausių vietinės reikšmės kelių. Būtent tai šį oro uostą ir leidžia vadinti vienu iš keisčiausių ir labiausiai pavojingų pasaulio oro uostų.
Kaskart, kai kyla ar leidžiasi lėktuvas, gatvė, žinoma, yra uždaroma.
Vis dar per trumpas Madeiros oro uosto takas
Madeiros saloje Portugalijoje esančio garsaus futbolininko Cristiano Ronaldo garbei pavadintas oro uosto takas yra laikomas vienu pavojingiausių Europoje. Tokiu šis oro uostas laikomas dėl to, kad vienoje jo pusėje stūkso uolėtos kalvos, o kitoje – Atlanto vandenynas, tad pilotams dar reikia pereiti specialius kursus, kad „pataikytų“ ant šio tako nutūpti. Vėjo gūsiai čia taip pat gan dažnas reiškinys, o ir oro uosto takas nėra labai ilgas.
Iki 1977 m. šis oro uostas aptarnavo nedaug orlaivių, todėl jam užteko neilgo pakilimo-nusileidimo tako, keleivių srautams augant, takas ne kartą turėjo būti ilginamas ir platinamas, tačiau ir šiandien jis laikomas per trumpu.
Tibete lėktuvai leidžiasi ypač aukštai
Tibeto „Qamdo Bamda“ oro uostas yra vienas aukščiausiai įrengtų oro uostų pasaulyje, esantis 4,26 km virš jūros lygio. O tai nusileidimą pilotams tik dar labiau apsunkina. Laimė, bent oro uosto takas čia tikrai ilgas, o tiksliau – ilgiausias pasaulyje ir siekia kone 5 kilometrus.
Afrikoje kildami šiuo taku jausitės lyg mažas paukštis
Lesoto oro uosto Afrikoje kilimo ir leidimosi takas taip pat nėra labai ilgas – vos 400 metrų, tačiau praraja, esanti šio tako pabaigoje, siekia daugiau kaip 600 metrų.
Taigi išskrisdami iš šio oro uosto jausitės lyg mažas paukštelis, kuris ką tik buvo išstumtas iš lizdo, kad išmoktų skraidyti.
„Linksmieji kalneliai“
Kurševelio oro uostas – nedidelis oro uostas Prancūzijos Kurševelio slidinėjimo kurorte. Šio oro uosto kilimo ir tūpimo takas labai trumpas, vos 537 metrų ilgio, su 18,6 proc. nuolydžiu, bet atrodo lyg „linksmieji kalneliai“. Oro uosto takas baigiasi ant uolos krašto. O ar minėjome, kad aplinkui stūkso didžiulai kalnai?
