Everglades Nacionalinis parkas, Florida, JAV
Didžiausias Amerikoje subtropinis tyrlaukis Everglades apima daugiau kaip 6 milijonus kvadratinių kilometrų pietų Floridoje ir yra didžiausia mangrovių ekosistema Vakarų pusrutulyje. Tai – tarsi šventovė būriams paukščių, roplių, tarp kurių nemažai nykstančių rūšių, pavyzdžiui, žaliasis vėžlys, vakarų Indijos manatas ir ypatingoji Floridos pantera.
Tūkstančiai kvadratinių kilometrų pelkių nyksta dėl miestų plėtros, statybų ir vandens nukreipimo į aplinkinius ūkius. Dėl to Everglades nacionalinis parkas traukiasi ir dabar jo plotas yra perpus mažesnis nei buvo 1990-aisiais.
Turistai, norintys apžvelgti vadinamąją Žolės upę, gali čia paplaukioti baidarėmis ar kanojomis – gamtai žalos nedarančiomis transporto priemonėmis, kurios taip pat puikiai tinka lėtam pasiplaukiojimui sekliomis mangrovių estuarijomis bei kiparisų pelkėmis.
Didysis barjerinis rifas, Australija
Išsidriekęs per daugiau nei 350 tūkstančių kvadratinių kilometrų (teritorija dydžiu pralenkia, pavyzdžiui, Lenkiją), Didysis barjerinis rifas yra didžiausia pasaulyje rifinė sistema ir viena iš įvairialypiškiausių ekosistemų Žemėje. Čia gyvena daugiau nei 1500 skirtingų žuvų rūšių, 500 jūros dumblių rūšių ir kai kurios nykstančios gyvių rūšys, pavyzdžiui, jūros vėžliai ir mėlynieji banginiai.
Kadangi anglies dvideginio kiekis atmosferoje didėja, vandens temperatūra Žemėje kyla. Šis temperatūros pokytis bei rūgštingumas naikina simbiotinius dumblius. Dėl to koralai pabąla ir miršta. Tokiems aplinkos pokyčiams ypač jautrios kai kurios rūšys, esančios trapios ekosistemos dalimis.
Jei ketinate aplankyti Didįjį barjerinį rifą, rinkitės kelionių agentūrą, kuri skiria dėmesio ne tik kelionėms, bet ir gamtos išsaugojimui. Jeigu keliausite savarankiškai, stenkitės palikti kuo mažesnį pėdsaką. Žuvys jums padėkos.
Kilimandžaro sniego kepurė, Tanzanija
Besibastydami Serengečio platybėse, veik visi safario Tanzanijoje keliautojai būtinai stabtels nufotografuoti aukščiausios ir labiausiai legendomis apipintos Afrikos viršukalnės, padengtos sniego kepure – žymiojo Kilimandžaro. Trumpame apsakyme „Kilimandžaro sniegynai” Ernestas Hemingway rašė: „Jis toks platus, kaip visas pasaulis, didžiulis, aukštas ir neįtikėtinai baltas šviečiant saulei.”
Neseniai publikuotame BBC straipsnyje mokslininkai teigia, kad 85 proc. kalno ledo dangos, buvusios 1900-aisiais, jau ištirpo. Kai kurių mokslininkų skaičiavimais, 2033-iaisiais Kilimandžaro ledyno jau nebebus. Teigiama, kad ledyninio sluoksnio tirpsmą lemia keli veiksniai: klimato kaita, žmonių veikla, viršūnėje iškrintančių kritulių kiekio mažėjimas bei miškų kirtimas palinkinėse teritorijose.
Kol mokslininkai tiria kalno nykimo procesą, o ekspertai stengiasi jį pristabdyti kovodami su klimato kaita, keliauninkai vis dar turi laiko įkopti į tirpstantį Kilimandžarą.
Amazonės atogrąžų miškai, Pietų Amerika
 |
| new7wonders.com/Amazonės džiunglės |
20 procentų deguonies Žemėje pagaminama Amazonės atogrąžų miškuose, taigi nieko keisto, kad toji vieta dažnai vadinama Žemės plaučiais. Tačiau kad ir kokie reikšmingi pasauliui būtų milijardai kvadratinių kilometrų šių miškų, jie yra drastiškai naikinami. Medžiai kertami, kad rastųsi vietos galvijų rančoms, sojos pupelių fermoms, ruošiamos vietos kasybai. Jei visa tai nestabdomai tęsis, 55 procentų Amazonės atogrąžų miškų nebeliks jau iki 2030-ųjų.
Venecija, Italija
Garsėjanti architektūra, žaviomis aikštėmis bei pasiplaukiojimais gondola, Venecija vadinama vienu romantiškiausių miestų pasaulyje. Bet vienai labiausiai lankomų vietų Italijoje ir visoje Europoje kyla didelė grėsmė. Dėl kylančio vandens lygio, skęstančios žemės, irstančių miesto pamatų, dažnėjančių audrų bei potvynių, Venecija kasmet nugrimzta 2 milimetrais.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Didysis kanalas |
Italijos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti milijardus dolerių kainuojantį projektą slankiojančioms užtvankoms bei sienoms apsisaugojimui nuo potvynių statyti. Tačiau nepaisant to, norint aplankyti žymiuosius Venecijos pastatus ateityje gali prireikti nardymo įrangos.
Maldyvai
Maldyvai – mažytė salų grandinė Indijos vandenyne prie Šri Lankos krantų, padengta perlų baltumo smėliu, skalaujamo turkio žydrumo vandens. Tačiau dėl kylančio vandenynų lygio, šis palmių apsuptas 1190 koralinių salelių rojus netrukus gali tiesiog išnykti.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienam gražiausių žemės kampelių, Maldyvams gresia rimtos problemos dėl klimato kaitos. Kylantis vandens lygis kėsinasi užlieti šį salyną. |
Neiškilę nei metro virš jūros lygio, Maldyvai yra viena žemiausiai įsikūrusių valstybių pasaulyje. Aukščiausia jos viršūnė – vos 2,5m. virš jūros lygio.
Mokslininkų teigimu, Maldyvus vanduo gali pasiglemžti dar šio amžiaus pabaigoje.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Maldyvų prezidento ir ministrų kabineto susitikimas po vandeniu |
2009-aisiais buvęs Maldyvų prezidentas Mahomedas Nasheed’as surengė pirmą pasaulyje konferenciją po vandeniu, šitaip siekdamas atkreipti dėmesį į šalies problemą ir kviesdamas mažinti anglies dvideginio išmetimo kiekį į atmosferą.
Negyvoji jūra, Jordanija
Negyvoji jūra, esanti tarp Izraelio valstybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės, – yra žemiausia vieta Žemėje. Ji telkšo 423 metrai žemiau Pasaulio vandenyno lygio. Dar vadinama Druskos jūra, turinti ne tik kultūrinės, bet ir religinės reikšmės, traukia daugybę keliautojų. Vieni nekantrauja paplūduriuoti sūriame jūros vandenyje, kiti skuba išsitepti gydomuoju purvu, treti mėgaujasi poilsiu 5 žvaigždučių SPA viešbučiuose.
 |
Tačiau Negyvajai jūrai gresia pavojus. Jordanijos upės, kuri „maitina“ jūrą, vanduo yra gausiai naudojama žemės ūkyje, industrinėms reikmėms bei kaip geriamasis vanduo. Dėl to Negyvoji jūra kasmet nusenka apie 1 metrą. Manoma, kad jei niekas nepasikeis, per 25 metus ši jūra gali visiškai išsekti.
Okapių laukinės gamtos draustinis, Kongas
Okapių draustinis yra Ituri miške, Kongo šiaurės rytuose. Tai namai daugybei gyvūnų – drambliams, leopardams, šimpanzėms ir, žinoma, mistiškiesiems okapiams.
Atrasti 1901-aisiais, okapiai gyvena išskirtinai tik Kongo atogrąžų miškuose. Artimiausi jų giminaičiai – žirafos. Tačiau jie labiau primena zebrus ir dėl savo keistos išvaizdos yra vadinami Afrikos vienaragiais.
Draustinio biologinei įvairovei gresia pavojus, nes Kongo miškai yra negailestingai kertami, ūkininkai padega medžius norėdami daugiau žemės, ten gausu brakonierių, taip pat aršiai kasamas auksas ir vyksta nenutrūkstantys kariniai konfliktai. Kongo gamta neįtikėtinai graži, tačiau šalis labai nestabili ir nesaugi. Dėl to turizmas ten neišvystytas, pavieniams turistams keliauti nepatariama. Net ir keliaujant su keliomis vietinėmis kelionių agentūromis, o ypač savarankiškai, privaloma imtis ypatingų atsargumo priemonių ir būti budriems.
Baltųjų meškų buveinė, Manotoba, Kanada
Čerčilis, Manitoba Kanadoje buvo ilgą laiką vadinamas baltųjų lokių pasaulio sostine. Kasmet spalio ir rugsėjo mėnesiais apie 1200 baltųjų meškų migruoja į Hadsono įlanką, pakeliui būriuodamosi ruonių paieškai.
Gyvosios gamtos mylėtojai turi galimybę baltuosius galiūnus pamatyti iš arti tundros safario metu. Tačiau jei globalinis atšilimas tęsis tokiu pačiu tempu ir ledas, ant kurio meškos gyvena ir medžioja, toliau tirps, mokslininkai prognozuoja, kad du trečdaliai dabartinės baltųjų meškų populiacijos išnyks iki 2050-ųjų.
Simieno kalnų nacionalinis parkas, Etiopija
Šiaurės Etiopijoje besidriekiantis Simieno kalnų nacionalinis parkas žavi savo kraštovaizdžiu, giliais tarpekliais bei įspūdingomis viršukalnėmis, siekiančiomis beveik 4000 metrų.
Ši kalnų grandinė – viena iš įdomesnių patyrusių keliautojų kelionių krypčių, mat čia iššūkiai garantuoti.
Tačiau dėl fermų statybų, kelių tiesimo bei žmonių kraustymosi į aplinkines teritorijas, kyla grėsmė šiame nacionaliniame parke gyvenantiems laukiniams gyvūnams. Jau pastebėtas gelados pavianų, Simienio lapių bei Walia kalnų ožių, gyvenančių tik Etiopijoje, populiacijų mažėjimas. Nuo 1996-ųjų parkas buvo įtrauktas į UNESCO Pavojuje esančio Pasaulio paveldo sąrašą.
