Visgi, yra keli patiekalai, kurie tapo reklaminiu šios šalies veidu, ir kuriuos jums, apsilankiusiems Tailande, gatvės „šefai“ siūlys ant kiekvieno kampo. Priimkite jų kvietimą be jokių išankstinių nuostatų ar lūkesčių ir netrukus prieš jus ant stalo garuos visas dubuo velniškai aštrios sriubos, ar iš po ryžių krūvos šypsosis apskritaveidė krevetė.
Labai dažnai keliautojai iš Europos, ar kitų restoranų kultūrą propaguojančių šalių, gatvės maisto prisiekia nevalgyti vos tik užuodę dažnai nosį raukiantį kvapą ar pamatę, kaip vietiniai plikomis rankomis griebia prieš nosį kabaruojančią pliką vištą ir deda šalia jūsų užsisakytų ryžių. Tačiau, kaip sakiau, pamirškite, ką žinojote apie maisto gaminimą, higieną ir kaip turi atrodyti virėjas. Čia galioja kitos taisyklės, tačiau tai nereiškia, kad papietavę netrukus bėgsite į tualetą, ar teks griebtis virškinimą lengvinančių vaistų. Nieko jums nenutiks, kaip nenutiko ir man, jau daugiau nei tris mėnesius kiekvieną dieną valgančiai gatvės virėjų šedevrus.
Jei planuojate artimiausiu metu apsilankyti Tailande, noriu jus supažindinti su populiariausiais patiekalais, kurių neparagavę namo nė nebandykite grįžti. Pražiopsosite vieną skaniausių kelionės dalių.
Ryžių makaronai arba „nūdlsai“ (Pad Thai)
Pad Thai, arba lietuviškai „nūdlsai“, buvo pirmasis dalykas, kurio paragavau atvykusi į Tailandą. Tai buvo vienintelis namus šiek tiek primenantis patiekalas, tad net savaitę „nūdlsais“ maitinausi kiekvieną dieną. Išbandžiau daugybę jų rūšių – su kiaušiniu, vištiena, daržovėmis ar jūros gėrybėmis. Esu pati didžiausia itališkos pastos mėgėja, tačiau tailandietiški makaronai atrodo visai kitas pasaulis, kuriame atsiskleidžia visos Azijos spalvos. Kad ir kokius „nūdlsus“ mėgtumėte, yra keturi dalykai, be kurių šis tailandietiškos virtuvės karalius neįsivaizduojamas – žuvies padažas, cukrus, čili milteliai ir smulkiai sumalti riešutai.
Suktinukai „Springrolsai“ (Pa Pie Ta)
Šis pavadinimas daugeliui turbūt jau yra girdėtas, o jo atstovaujamas patiekalas – ragautas. Tiesa, Tailando gatvėse esu ragavausi tik vegetariškų „springrolsų“. Jie – vienas mėgstamiausių tajų užkandžių. Jie traškūs, prikimšti šviežių ir spalvingų daržovių, o jų dydis leidžia juos valgyti bet kur. Jei pirksite juos gatvėje, miela moteriškė ar paslaugus vyriškis jums juos supjaustys į dar mažesnius gabalėlius, susmaigstys mediniais pagaliukais, kiek didesniais už dantų krapštukus, ir štai – patiekalas paruoštas. Patarimas: „springrolsai“ labai skanūs su saldžiarūgščiu padažu, kurį naudoja turbūt kiekvienas gatvės virėjas, tad jei jums jo nepasiūlė, paprašykite patys.
Žaliasis karis su vištiena (Gaeng Keow Wan Kai)
Na, o šis sriubos-antrojo patiekalo mišinys mano mėgstamiausių patiekalų sąraše užima lyderio pozicijas, tačiau norint pajusti visą skonio gamą, reikia nebijoti šiek tiek aštrumo. Nors dabar man žaliasis karis atrodo žaidimas smėlio dėžėje, pirmą kartą jo paragavusi galvojau priešingai. Juolab, dubenyje buvo tiek nepažįstamų ingredientų... Žaliajame karyje (skaniausias man su vištiena) slepiasi kiaušinio dydžio baklažanai (panašūs į žalius mažus pomidorus), bambuko ūgliai, kalendros šakelės, saldus bazilikas, o jų gamą užbaigia kario ir kokoso pieno duetas. Prie šio patiekalo visuomet rinkitės ryžius. Kaip man pasakojo bičiulis, vietiniai labai dažnai šią sriubą-ne sriubą deda ant ryžių kaip padažą. Išbandyta ir tinka puikiai.
Raudonasis karis (Gaeng Daeng)
Raudonasis karis reikalauja aukštesnio pilotažo nei žaliasis, tad, jei dar nepripratote prie aštraus maisto, būkite atsargūs. Mėsos gabaliukai, raudonojo kario pasta, švelnus kokosų pienas, smulkinti kafiro laimo lapeliai – tai viskas, ko reikia, kad šis raudonasis karis būtų vienas iš būtinų paragauti patiekalų. Aromatas ir skonių jūra jus paskandins nuo pat pirmo šaukšto.
Kokosų pieno sriuba su vištiena (Tom Kha Kai)
Kokosų pieno sriuba su vištiena irgi jau nebenustebins aistringesnių azijietiškos virtuvės mėgėjų, tačiau tai vis tiek vienas iš patiekalų, kurių būtina paragauti viešint Tailande. Iš kitų patiekalų ji išsiskiria tuo, kad patenkins tiek išrankaus, tiek tailandietiškos virtuvės prisibijančio valgytojo skonį. Švelni, kvapni ir itin soti sriuba savyje, kaip bebūtų keista, slepia aštriųjų čili, galangalo šaknies griežinėlius (labai panašius į mūsų imbierą), grūstus eskaloninius česnakus, citrinžolės stiebelius ir, žinoma, šviežią vištieną.
Tačiau būtent kokoso pienas sušvelnina Azijos virtuvei būdingą aštrumą, tad sriubą gali valgyti ir vaikai, tačiau patarimas – ne viskas, kas yra sriubos lėkštėje, yra valgoma. Ką sunkiai sukramtote, tiesiog išimkite iš lėkštės, nesikankinkite taip, kaip aš pirmuosius kartus, nenorėdama pasirodyti išranki. Tačiau paaiškėjo, kad įvairius žolynus iš sriubos išrankioja net patys vietiniai.
Aštrios žaliosios papajos salotos (Som Tum)
Jei galvojate, kad papaja yra desertinis patiekalas, pagalvokite dar kartą, mat Tailande iš žalios papajos yra gaminamos gaivios ir aštrios salotos. Vieniems šis patiekalas iš karto „prilimpa“, kitiems užtenka paragauti tik vieną kartą. Asmeniškai man, tai buvo dar vieno iššūkio reikalaujantis tailandietiškas skanėstas. Rodos, burnoje sprogsta visi įmanomi skoniai ir poskoniai. O kaip gi kitaip, jei pagrindiai šių salotų ingredientai yra česnakas, čili, žaliosios šparaginės pupelės, vyšniniai pomidorai ir juostelėmis tarkuota šalia papaja. Pasiruoškite saldžiai sūraus aštrumo fiestai. Jus šis patiekalas neabejotai nustebins, o patiks ar nepatiks, tai jau nebe taip ir svarbu.
Vandeninis sukutis arba „Morning Glory“ (Pak Boong)
Bandžiau šio patiekalo pavadinimą išversti į lietuvių kalbą, tačiau vandeninis sukutis daugeliui nesukelia jokių emocijų, mat tai tikrai mažai žinomas augalas. Tailande patiekalas iš šių, trumpai patroškintų žalumynų, vadinasi „Morning Glory“, tad ties šiuo pavadinimu aš ir apsistosiu. Šis augalas yra populiarus Pietų Azijos šalyse, o pagaminti „Morning Glory“ užtrunka vos kelias minutes.
Česnako skiltelės, mažutėliai čili pipirai, kuriuos užlieja austrių, sojų ir sojų pupelių padažai. Užtenka vos minutės karštoje keptuvėje ir patiekalas jau paruoštas keliauti ant stalo. Daugelis tajų „Morning Glory“ valgo kartu su antruoju patiekalu, nes, turiu pastebėti, šviežios daržovės jų lėkštėse yra tikra retenybė. Jei gausite keturis griežinėlius agurko – vertinkite juos.
Vištiena su ryžiais ir riešutais (Kai Med Ma Muang)
Galvojate: „Ryžiai, vištiena ir riešutai? Skamba tikrai ne stebuklingai.“ Tačiau labai klystate. Turistai tiesiog eina iš proto dėl šio tailandietiškos virtuvės patiekalo, tačiau perspėju iš anksto – ne visi virėjai moka gerai paruošti riešutus, kad jie būtų traškūs, bet tuo pačiu ir minkšti. Kartu su riešutais į lėkštę keliauja saldus sojų padažas, čili, pipirai, morkos ir grybai. Visiškai neaštrus, mūsų skoniui itin malonus ir tuo pačiu labai tailandietiškas patiekalas. Kai kurie tajai šalia jo dar užsisako keptą kiaušinį, mat pastarąjį jie mėgsta valgyti kartu su beveik visais ryžių patiekalis.
Jūros gėrybės ir žuvis
Ženkite į kinų kvartalą Bankoke ar į naktinį Chiang Mai turgų, į Khao San kelią ar Ao Nango pakrantėje įsikūrusį restoraną, visur rasite vieną ir tą patį gamtos dovanotą turtą – jūros gėrybes. Žuvų pavadinimų aš čia net nebeklausiu, o kuo vardu mažasis krabas man irgi ne taip svarbu. Jei esate ištikimas krevečių, austrių, krabų, moliuskų, aštunkojų ir kitų vandens gyvių mėgėjas, Tailandas jums nušvis visomis spalvomis ir panardins į tikrų tikriausią skonių jūrą. Tad nepagailėkite kiek daugiau batų (kalbu apie Tailandietiškus pinigus), nes tai vistiek pigiau ir šviežiau nei tai, ką galime gauti Lietuvoje. Asmeniškai man skaniausias patiekalas yra austrės su laimo sultimis, karamelizuotu svogūnu, česnako griežinėliu ir aštriu padažu.
Skorpionai, lervos, tarakonai...
Prisižiūrėjusi Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių po Aziją sau prisiekiau, kad tokių gyvių, kaip įvairūs vabzdžiai ir lervos, tikrai nedėsiu į savo burną. Nei už ką. Tarakonus reikia mušti su batu (čia jau turiu galvoje tikrą, ant kojos aunamą batą), o lervos tegu gyvena kuo toliau manęs, tačiau Tailandas man tapo vieta, kurioje sulaužiau visus savo įsitikinimus ir išplečiau savo skonio ribas. Reikėjo matyti, kaip aš Chiang Rai naktiniame turguje negalėjau apsispręsti – ragauti tų padarų, ar ne. Angliškai beveik nešnekančio pardavėjo-virėjo bandžiau išklausti, ar skanu, ar verta ragauti, o gal galima imti tik pusę porcijos, bet jis nieko nesuprato, tik šypsodamasis linksėjo galva.
Sukaupusi visą drąsą paprašiau paruošti man lėkštę šio „gardumyno“, o paruošimas labai paprastas – tekšt juos visus į didelę keptuvę, šliūkš sojos padažo ir po kelių minučių rankose laikiau neaiškius ir susitraukusius padarėlius. O paskui jau viskas ėjo kaip per sviestą – žiogai ir tarakonai traškūs, lervos – sausos ir iš jų niekas nebėga. Jei jau atvažiavote į Tailandą, nesprukite į krūmus ir drąsiai ragauti visko, ką rasite. Turėsite ką papasakoti namuose jūsų laukiantiems giminaičiams ir draugams.
Vaisiai ir jų kokteiliai
O desertui, kaip ir dera, vaisiai. Čia jie pačių įvairiausių formų, spalvų ir skonių. Nuo smirdinčiojo duriano, iki žaismingų drakono vaisių, nuo linksmų mangustinų, iki saldžiųjų mangų. Savo vaisių karaliumi aš be jokio abejonės skelbiu ananasą. Sakote skamba banaliai? Turbūt neragavote TIKRO ananaso, nes tai, ką atveža mums į Lietuvą, yra toli gražu ne ananasas. Čia jie saldūs ir tirpsantys burnoje. Ir net suvalgius visą ananasą, rūgštumas neišgraus jums lūpų kambučių ar liežuvio. Deja, paragavus ananaso Tailande, mūsų prekybos centruose pro atvežtinius norėsis praeiti ir neatsigręžti.
