Pirmadienį katedroje, viename iš lankomiausių Paryžiaus objektų, kilo milžiniškas gaisras. Kol kas nėra aišku, dėl ko kilo liepsnos, tačiau gali būti, kad tai susiję su katedroje vykdytomis renovacijomis.
„Mental Floss“ primena 12 įdomių faktų apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kurie yra mažiau žinomi:
1. Po katedra – pagonių miestas
Île-de-la-Cité sala, kurioje dabar stovi Notre Dame, kadaise buvo galų-romėnų miestas Lutetia. Katedra, tikėtina, buvo pastatyta tiesiai ant čia stovėjusios šventyklos griuvėsių. XVIII a. atliekant darbus katedroje po ja buvo rastos Jupiteriui iki kitiems dievams skirto altoriaus detalės (tiesa, nėra iki galo aišku, ar čia tikrai buvo šventykla, ar statulos bei altorius į šią vietą buvo atgabenti iš kitur). Šiose vietose rasta ir daugiau archeologinių radinių iš senovės galų-romėnų miesto.
2. Kai kurios skulptūros kurtos ne katedrai
Vakarinis katedros fasadas puoštas šventųjų skulptūromis ir bibliniais vaizdais. Vieno portalo – Šventosios Anos – vaizdai išsiskiria iš kitų. Čia stovinčios skulptūros – ne tokių natūralių pozų kaip kitos. Taip yra dėl to, kad šios skulptūros (pavyzdžiui, Mergelės Marijos ir Jėzaus) buvo kurtos romaniško stiliaus bažnyčiai, bet pritaikytos šiai. 1969 m. ištirta, kad jos buvo kurtos ne šiai vietai, tačiau vėliau adaptuotos, kad tiktų gotikinei Dievo Motinos katedros architektūrai.
3. Ant stogo buvo „miškas“
Katedros stogą laikė viena seniausių medinių stogų struktūrų Paryžiuje. Tam XII a. buvo iškirsta apie 21 hektaras medžių. Kiekviena sija buvo padaryta iš atskiro medžio, dėl to stogas ir gavo pravardę „miškas“.
4. 28 jos karaliai neteko galvų per Revoliuciją
1793 m., vykstant Prancūzijos revoliucijai, su virvėmis nuo katedros buvo nuverstos 28 statulos, vaizduojančios biblinius karalius, ir minia jiems nuskaldė galvas. Tais pačiais metais kiek anksčiau buvo giljotinuotas karalius Liudvikas XVI, ir bet kam, kas buvo susiję su monarchija, buvo iškilusi grėsmė. Statulų likučiai buvo surinkti ir panaudoti statyboms. Tik 1977 m. 21-a statulų galva rasta banko pastato rūsyje ir tuomet perkelta į Musee de Cluny.
5. Bokštai – ne dvyniai
Iš pirmo žvilgsnio, Notre Dame bokštai gali pasirodyti kaip identiški dvyniai. Tačiau patyrinėjus atidžiau buvo galima matyti, kad šiaurinis – šiek tiek didesnis nei pietinis. Kaip ir kiti katedros elementai, jie buvo statomi per ilgą laiką – Notre Dame greičiau yra architektūrinių mados vėjų koliažas, o ne vieno architekto vizijos įkūnijimas.
6. Jos varpai kadaise išlydyti artilerijai
Ne tik katedros karaliai nukentėjo per Prancūzijos revoliuciją. Notre Dame, kaip ir kitos Prancūzijos bažnyčios, XVIII a. buvo pertvarkyta iš krikščionių maldos namų į „Proto kulto“ šventyklą. 10 katedros varpų (išskyrus vieną) buvo nukabinti ir išlydžius panaudoti artilerijos gamybai.
XIX a. varpai buvo pakeisti, tačiau jie nebuvo taip kruopščiai ir profesionaliai pagaminti kaip originalieji, tad jiems skambant buvo girdimas disonansas. 2013 m. galiausiai buvo pakabinti nauji varpai, kurių garsas buvo panašus į tą, kurį Prancūzijos sostinės gyventojai girdėdavo XVIII amžiuje.
7. Katedrą išgelbėjo Napoleonas ir Victoras Hugo
Kai Napoleonas nusprendė 1804 m. būti karūnuojamas imperatoriumi Notre Dame, katedra buvo prastos būklės. Ji ilgą laiką buvo apleista, o per Prancūzų revoliuciją ir stipriai nukentėjo nuo vandalų. Pastatui buvo kilusi grėsmė būti visiškai sunaikintam. Ilgus metus katedra tebuvo naudojama kaip sandėlis. Kai Napoleonas nusprendė iškilmingam renginiui pasirinkti būtent ją, buvo skirtos milžiniškos sumos pinigų jai sutvarkyti.
Tačiau to nepakako. Antras didelis postūmis katedrai atgaivinti buvo Victoro Hugo „Paryžiaus katedros kupriaus“ knyga, išleista 1831 m. Knyga susilaukė didelio pasisekimo, o kartu – ir katedra. Visuomenės susidomėjimas pastatu lėmė, kad pradėta didelio masto pastato rekonstrukcija.
8. Chimeros yra šiuolaikinės, o ne iš viduramžių
Vieni iš geriausiai atpažįstamų katedros elementų – chimerų skulptūros. Tik ar žinojote, kad jų čia nebuvo iki XIX a. vidurio, kai buvo vykdomi dideli restauracijos darbai?
V.Hugo savo knygoje aprašė chimeras, ir pasakojama, kad rekonstrukcijai vadovaujantis architektas buvo taip šių vaizdinių įkvėptas, kad nusprendė jas ir sukurti. Deja, daug XIX a. chimerų pasidavė laikui – daug jų teko nuimti, nes buvo pernelyg apirusios.
9. Katedros smailė buvo šventasis žaibolaidis
Ant dabar jau sudegusios katedros smailės viršaus buvo gaidys. Tai nebuvo tik dekoracija. 1935 m. nedidelės relikvijos (iš tariamo Erškėčių vainiko, taip pat Paryžiaus globėjų – šventųjų Dionizo bei Genovaitės) buvo įtvirtintos metalinio paukščio kūne. Tikėta, kad toks „šventasis žaibolaidis“ apsaugos parapijiečius.
10. Vargonai – didžiausi Prancūzijoje
Notre Dame vargonai sudaryti iš beveik 8000 vamzdžių ir kai kurie jų siekia dar XVIII a. Jais grojama su penkiomis klaviatūromis, ir kai kurie teigia, kad tai – didžiausi vargonai Prancūzijoje (kiti mano, kad didžiausi yra Šv. Eustachijaus bažnyčioje). Jie taip pat šiek tiek nukentėjo per revoliuciją – buvo nupjaustyti fleur-de-lis simboliai, tačiau 2013 m. jie restauruoti, minint 850-ąsias katedros metines.
11. Visi keliai veda į Notre Dame
1924 m. aikštės grindinyje iškalti žodžiai „Point zéro des routes de France“ – būtent čia yra taškas, nuo kurio matuojami atstumai nuo Paryžiaus iki kitų Prancūzijos miestų. Laikinai šis ženklas buvo pašalintas septintajame dešimtmetyje, kai buvo planuojama po aikšte statyti požeminį garažą. Tačiau pradedant darbus buvo atrasti minėto romėnų-galų miesto griuvėsiai, ir statybų atsisakyta.
12. Ant stogo gyveno bitės
Notre Dame zakristijoje, šalia katedros, yra nedidelis bičių avilys. Jis įrengtas 2013 m., o čia gyvenančios bitės medų gamina rinkdamos nektarą iš žydinčių augalų netoliese esančiuose soduose. Kaip 2013 m. rašė „The New York Times“, medus dalijamas vargšams.
