1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Dreverna – Klaipėda (30 km)

74 diena

Spalio 28 d.

Dreverna – Klaipėda (30 km)

Prie žygio prisijungiau tik šiandien. Prisipažinsiu, iš pradžių nebuvo didelio entuziazmo žygiuoti, ačiū mamai, kuriai pavyko mane įtikinti. Jau nuo pat pradžių pajaučiau, kad batus pasirinkau ne pačius patogiausius, tačiau pūslėtų kojų skausmą užgožė įdomūs pokalbiai su bendrakeleiviais. Kelyje sutikau klimato kaitos aktyvisčių, menininkų, skautų, programuotoją, operatorių, vaikų darželio auklėtoją, mokinių, produktų dizainerį, Seimo nario patarėją, duomenų apsaugos specialistą, kūrybininką, ir tai dar ne viskas! Diskutavome apie profesijų pasirinkimus, gyvenimo kelią ir gyvenimą kelyje, apie keliones, meilę...

Žygiuoti spalio pabaigoje, kai aplinkui sninga auksaspalviais lapais, o ant galvų kartais bumpteli vienas kitas kaštonas – vienas malonumas. Visą laiką einame palei karaliaus Vilhelmo kanalą. Aš čia ne pirmą kartą – prieš dešimt metų su šeima šiuo keliu važiavome dviračiais iš Drevernos į Klaipėdą.

Taip ir keliaujame retkarčiais sustodami, pailsėdami, pasigrožėdami ne tik rudenėjančia gamta, bet ir tekančiu vandeniu. Po kokių keturių valandų pakankamai intensyvaus žygiavimo horizonte pradedame regėti Klaipėdos gamyklų siluetus. Viltingai traukiame link jų. Klaipėda, kaip žinome, – labai ilga, tad žygiavimas per ją užtrunka. Pritrintos pūslės duoda apie save žinoti, o ir nuovargis jau kerta per dar ne tokias patyrusias kojas. Mūsų šuo Dobis, prigulęs ant pievelės trumpam poilsiui, akių išraiška ir visa povyza sako: „Kiek dar tai tęsis, pavargau, gana“.

Žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ nuotraukų galerija, Dreverna – Klaipėda

+41

Keliaujame toliau. Sutinkame vyriškį, kuris klausia: „Ar jūs kartais nežygiuojate aplink Lietuvą?“ Telieka tik pritarti. Trumpam su juo pasišnekame, pasirodo, jo manymu, didelis šio žygio dalyvių indėlis yra ne tik šiukšlių rinkimas, bet ir „nematomos Lietuvos“ atradimas. Pasidžiaugiame kartu. Po dar kelių kilometrų Klaipėda pagaliau pasiekiame „Simono Dacho progimnaziją“, kur pagal planą turėjome rūšiuoti šiukšles. Laimikis šiandien visai nemenkas – 7 šiukšlių maišai. Vis dėlto atsižvelgdami į savo nuovargį ir sparčiai tirpstantį laiką, nusprendžiame šiukšles išrūšiuoti rytoj. Prie mokyklos mus pasitinka Seimo narys Simonas Gentvilas, kuris suorganizavo žygeiviams šios dienos nakvynę. Jis papasakojo apie karaliaus Vilhelmo kanalą ir jo atsiradimo istoriją. Pasirodo, po Napoleono žygio jį iškasė prancūzų belaisviai sėliams gabenti iki Klaipėdos uosto.

Po susitikimo išsiskirstome pavalgyti. Mes užsukame į azijietišką restoraną, ten skaniai ir sočiai pavakarieniaujame. Vakaro planas – keltu persikelti į Smiltynę, kur mūsų laukia nakvynės vieta. Sėdame į paskutinįjį devintos valandos keltą ir pučiant lengvam vėjeliui bei lyjant rudeniniam lietučiui keliamės į kitą krantą. Čia nesudėtingai randame nakvynės vietą, išsirenkame patikusius kambarius, greitai pasitariame dėl rytojaus ir griūvame į baltus patalus – po trisdešimt šiandien įveiktų kilometrų jaučiamės ganėtinai išsekę...

Įspūdžius užrašė Gustė Vyšniauskytė. Dėkojame Seimo nariui Simonui Gentvilui už pagalbą surandant nakvynę, o Smiltynės sporto bazei už priėmimą.