Paskutinė žygio diena
Spalio 30 d.
Karklė – Palanga (16 km)
Einam... Sako, kad jau paskutinę dieną. Pajūrio miškai ir paplūdimiai. Turim savo tikslą. Kiekvienas savo. Harmonija atsiranda tada, kai visų asmeniniai tikslai, norai, ambicijos susilieja į vieną siekį. Ne pasipuikuoti pėsčiomis apėjus Lietuvą, ne surinkti visas Lietuvos šiukšles ir išmesti jas į savartyną, o skleisti idėją.
Idėją apie bendrumą, bendradarbiavimą, kiekvienos gamtos detalės savitą grožį. Apie žmonių noro turėti begalę nereikalingų daiktų pasekmes. Apie tai, kaip galima ne turėti, o būti. Būti turtingiems kūrybiškai mąstant ir pakeičiant seną daikto paskirtį nauja. Būti laisviems, nes nepriklausai nei naujai mašinai, nei dar vienam vienkartiniam kavos puodeliui.
Kiekvienas gali prisidėti prie tos idėjos savo veiksmu, žodžiu ar net mintim. Kiekvienas, kaip tas mažytis nuo žygio pradžios mūsų nešamas ciklopas, kuris, pasirodo, yra vienintelis ciklopas pasaulyje, apkeliavęs visą Lietuvą, nors net pats nežino, koks yra svarbus ir išskirtinis.
Sako, kad dabar jau eisim namo. Neisim šalia vienas kito. Bet vis tiek žygiuosim kartu, nes visi nešam idėją į skirtingas Lietuvos puses. Į miestus ir miškus, per autostradą ir žvyrkelius. Ir dar šiukšlę pakeliam. Kad būtų lengviau eiti su didele idėja. Sako, kad dar susitiksim, nes šiukšlių niekada nepritrūks. Bet gal jau nepritrūks ir drąsos turėti ne dar vieną prabangų laikrodį ar kalną labai svarbių ir niekad nesibaigiančių darbų, o laisvę.
Mintimis pasidalino žygeivė Ugnė Budrevičiūtė. Už priėmimą nakvynei dėkojame viešbučiui „Tauras“. Už nuostabią vakarienę „Ship Bub“ ir Valentinai Radikienei.