27 diena
Rugsėjo 11 d.
Kriaunos–Dusetos (20,74 km)
Paliekame Rytmečio vygę Su saule Ant bėgių Tuščių Ir lekiam Gyvenimo žygin Pilni Nuostabiausių Vilčių. Poeto Pauliaus Širvio žodžiais akomponuodama gitara mums dainuoja Dusetų meno mokyklos mokinė Aivita. Merginą pakvietė Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkos pirmininkė Aldona, tikrai pasistengusi, kad Dusetų miestas nebūtų išbrauktas iš žygio maršruto.
Kai organizacinės komandos narė Eglė šiuose kraštuose ieškojo nakvynės vietos, nebuvo lengva surasti norinčių prisidėti, bet kaip pasakoja Aldona, sulaukusi skambučio, iš karto sutiko padėti, kad tik nesugalvotume apeiti Dusetų – žirgų lenktynėmis garsėjančio mažiausio Lietuvos miesto. Į Dusetas atėjome pro Sartų regioninį parką, įsteigtą išsaugoti dubaklonių sankirtoje susiformavusiam Sartų ežero kraštovaizdžiui.
Jau dvidešimt dienų žygiuojančiai Dovilei pabodo tiesiausiu keliu eiti į nakvynės vietą, todėl ji tapo mūsų žygio gide ir nuo šiol žada paieškoti takelių, kartais priverčiančių išklysti iš pagrindinio kelio, tačiau maloniai stebinančių savo grožiu. Šiandien aplankėme Bradesių ąžuolą – vienintelį medį, menantį kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero augusį ažuolyną.
Taip pat praėjome Antazavės dvarui priklausiusį Marimonto vandens malūną, iš kurio, deja, dabar likę tik mūro likučiai. Pasiekę Aukštaitiją pastebėjome, jog kelias ėmė vingiuoti ne tik į kairę ar dešinę, bet ir vertikaliai – prasidėjo linksmieji kalneliai. Šviečiant saulei, ypatingai ryte, gera stebėti nuo kalvos atsiveriantį vaizdą. Ežerai, pievos, miškai... Kokia graži Lietuva!
Eidami vis pasakojame legendas apie savo praeitas keliones ir naujus planus ateityje, bet kalbos pabaigoje visada priduriame, kaip norėtųsi grįžti čia – į mažytę, bet gražią šalį, ne tik savo miškų šerdim, bet ir savo žmonių širdim. Praėjusį vakarą prieš nueidami miegoti kalbėjome apie draugystę, kurios negali pakeisti jokie turtai. O šį vakarą tokių draugų sulaukėme – atvažiavo Giedriaus žmona Asta su šeimos augintiniu labradoru Toriu. Prie komapanijos taip pat prisijungė Astos draugė Rūta, o iš Dusetų bendruomenės susipažinti atėjo savanorė Laima. Vakarojome devyniese.
Kaip žavu keliauti per Lietuvą ir kas dieną sutikti naujus žmones! Vieni prisijungia prie žygio dienai ir vakare išvyksta, kiti daugiau nebegali atsiskirti. Vieni priima į savo namus, vaišinina, kuo gali, ir patys pasilieka pabendrauti su mumis, kiti patiki durų raktus, o kitą rytą ateina jų pasiimti. Niekada nežinome, kuo nustebins rytojus...
Esame dėkingi visiems, kurie padeda pažinti Lietuvą! Ačiū Dusetuose maloniai sutikusiai bendruomenės ir parapijos santalkos pirmininkei Aldonai ir Dusetų kepyklėlei už gausias vaišes visos viešnagės metu.